normalizãvimas (lot. normalis – tiesus), terminio apdirbimo būdas plieno norimai struktūrai ir geresnėms mechaninėms savybėms gauti. Plienas įkaitinamas iki 750–900 °C temperatūros, joje laikomas ir ataušinamas ore. Vykstant faziniam plieno persikristalizavimui susmulkėja ir suvienodėja jo struktūra, sumažėja vidiniai įtempiai. Normalizuotasis plienas yra 10–15 % kietesnis ir stipresnis negu atkaitintasis, jo truputį didesnis smūginis tąsumas ir truputį mažesnis santykinis pailgėjimas, be to, lengviau apdirbamas. Normalizavimo svarbiausi rodikliai – įkaitinimo temperatūra (50 °C aukštesnė už kritines A3 ir Acm temperatūras; geležies-anglies lydiniai), laikymo trukmė (laikas, per kurį įkaista visas gaminio skerspjūvis) ir aušinimo sparta. Aušinama paprastai didesne sparta negu atkaitinant, todėl mažaanglio plieno kaltiniai ir ruošiniai dažniau normalizuojami negu atkaitinami. Normalizuojant legiruotąjį plieną dažnai po to dar atleidžiama aukštuoju būdu, kad sumažėtų kietumas ir liekamieji įtempiai.
1802