norovirusnė infèkcija, ūminė infekcinė liga. Sukėlėjai – norovirusai. Ši infekcija dar vadinama žiemos vėmimo liga arba skrandžio gripu. Norovirusinė infekcija paplitusi visame pasaulyje ir dažniausiai sukelia protrūkius, nors pasitaiko ir pavienių susirgimų. Apskaičiuota, kad 18 % visų viduriavimų pasaulyje sukelia ši infekcija. Norovirusai susargdina įvairaus amžiaus žmones, tačiau dažniausiai serga maži vaikai. Maždaug 70 % visų vaikų susirgimų norovirusine infekcija pasaulyje registruojama tarp 6–23 mėn. amžiaus vaikų.
norovirusai (3D vaizdas)
Ekonomiškai stipriose šalyse vaikai iki 5 m. amžiaus norovirusine infekcija serga penkis kartus dažniau nei likusi populiacijos dalis. Norovirusai yra dažniausia ūminio gastroenterito priežastis, kasmet sukelianti 685 mln. susirgimo atvejų pasaulyje bei 200 tūkst. mirčių. Maždaug 200 mln. atvejų nustatoma vaikams iki 5 m. amžiaus, iš jų kasmet miršta nuo 70 000 iki 100 000 vaikų, daugiausia silpnos ekonomikos šalyse. Šiai infekcijai būdinga sezoniškumas – tiek pavieniai susirgimai, tiek norovirusų sukelti protrūkiai dažniausiai pasitaiko šaltuoju metų laikotarpiu. Virš pusiaujo esančiose šalyse daugiausia protrūkių įvyksta nuo lapkričio iki balandžio, šalyse žemiau pusiaujo – nuo gegužės iki rugsėjo. Arčiau pusiaujo esančiose šalyse norovirusas gali būti mažiau sezoninis. Per 2002–12 laikotarpį maždaug kas 2–4 m. atsirasdavo naujų viruso genotipų, tačiau nuo 2012 visame pasaulyje dominuoja tas pats virusas (GII.4). Dėl naujų noroviruso genotipų visame pasaulyje šios ligos protrūkių padaugėja.
Norovirusinė infekcija plinta suvalgius virusais užteršto maisto (dažniausiai jūros gėrybių, salotų) ar nurijus užteršto vandens (šulinių, vandentiekio, upių, baseinų). Upių vanduo neretai užteršiamas virusais, kai į jį patenka kanalizacijos nuotekų. Dėl maisto kilę protrūkiai dažniausiai susiję su termiškai neapdoroto maisto, užkandžių (pvz., mišrainių, salotų, sumuštinių) vartojimu. Moliuskai (pvz., austrės) gali būti užkrėsti per užterštą vandenį. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, registruota nacionalinių ir tarptautinių noravirusinės infekcijos protrūkių, kuriuos sukėlė austrės ir šaldytos avietės. Bet koks maisto produktas gali būti užterštas, jei jį tvarko norovirusais užsikrėtęs asmuo arba jei maisto produktai plaunami ar drėkinami užterštu vandeniu.
Esant infekcijos šaltiniui norovirusinės infekcijos protrūkiai sparčiai plinta ligoninėse, mokyklose, dienos centruose, slaugos, globos namuose. Kelionės laikomos norovirusinės infekcijos rizikos veiksniu, nes jų metu dažnai pasikeičia žmonių elgsena bei galimas keliautojų susidūrimas su kitomis norovirusų atmainomis. Pavyzdžiui, protrūkiai gali būti registruojami kruiziniuose laivuose, kur dėl ribotos teritorijos susidaro itin palankios sąlygos infekcijai plisti.
Ligos simptomai ir eiga
Norovirusams patekus į žmogaus organizmą jie dauginasi plonojoje žarnoje, sutrikdo jos svarbiausią funkciją – vandens ir elektrolitų absorbciją. Inkubacinis laikotarpis po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų. Liga pasireiškia ūmiais, spazminiais pilvo skausmais, pilvo pūtimu, pasikartojančiu vėmimu, vandeningu viduriavimu be kraujo priemaišų, kartais nedideliu karščiavimu (50 % pacientų) ar šaltkrėčiu, bendru silpnumu, neretai skauda raumenis, gali svaigti galva. Vaikai vemia dažniau nei suaugusieji. Dėl nuolatinio vėmimo ir viduriavimo netenkama skysčių ir gali atsirasti organizmo dehidratacija. Maždaug dešimtadalis susirgusiųjų dėl šios priežasties patenka į ligoninę ir yra hospitalizuojami. Dehidratacija ypač pavojinga mažiems vaikams. Dažniausi jos požymiai yra sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, įdubusios akys, galvos svaigimas, dažnas širdies plakimas. Kai vaikams trūksta skysčių, jie gali verkti išsiskiriant mažai ašarų ar visai be jų, t. p. gali būti mieguisti arba neramūs, dirglūs. Norovirusinės infekcijos diagnozė patvirtinama išmatose imunologiniais metodais nustačius norovirusų antigenus arba viruso nukleorūgštis.
Etiotropinio (specifinio, virusus veikiančio) antivirusinio gydymo nėra. Gydant šią ligą siekiama atkurti ir palaikyti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Dažniausiai simptomai išnyksta ir pasveikstama per 1–3 dienas. Kartais simptomai gali būti švelnesni ir tęstis savaitę. Dažniausiai pasveikstama savaime, sunki ligos forma pasitaiko retai.
Ligonis norovirusus išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 d. pasibaigus viduriavimui. Ligos pradžioje virusas itin gausiai išskiriamas su išmatomis (1 g išmatų būna apie 5 mlrd. virusų dalelių). Kai kurie asmenys virusą gali išskirti iki 3 savaičių po pasveikimo.
Dėl norovirusų genetinės įvairovės persirgus ilgalaikis imunitetas nesusidaro, įgyjamas trumpalaikis (trunkantis apie 14 savaičių), todėl norovirusais žmogus gali užsikrėsti pakartotinai. Kai kuriais duomenimis, persirgus atsparumas noravirusams išsilaiko nuo 6 mėn. iki 2 metų. Trečdalis norovirusinės infekcijos atvejų yra besimptomiai, tačiau taip sergantys žmonės vis tiek išskiria virusus į aplinką ir potencialiai gali platinti ligą.
Mirties atvejai nuo norovirusinės infekcijos yra reti, tačiau rizika išlieka, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet registruojama apie 900 mirties atvejų – dažniausiai miršta vyresni kaip 65 m. asmenys. Mirties atvejų pasitaiko ir ilgalaikio gydymo ir slaugos įstaigose.
Prevencijos priemonės
Nors norovirusas labai užkrečiamas, tačiau prevencinėmis priemonėmis galima sumažinti jo plitimą. Pirmoji priemonė – rankų higiena. Tinkamai (su muilu) rankas plauti būtina pasinaudojus vonia ar tualetu, pakeitus sauskelnes ir visada prieš pradedant gaminti, tvarkyti ar valgyti maistą. Rankas plauti rekomenduojama mažiausiai 20 s tekančiu vandeniu ir nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Daugkartiniai rankšluosčiai nerekomenduojami dėl galimo užteršimo. Net ir tada, kai ligos simptomai išnyksta ir savijauta pagerėja, svarbu ir toliau dažnai plauti rankas, nes ir pasveikus virusas dar dvi savaites ar ilgiau gali likti išmatose, todėl dėl netinkamos asmens higienos gali būti platinamas toliau. Dėl norovirusų didelio atsparumo aplinkoje svarbu tinkamai valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius ir daiktus, viešąsias vietas. Dezinfekavimo priemonės turi turėti stiprų virucidinį poveikį (negrįžtamai slopinti virusų užkrečiamumą). Siekiant išvengti infekcijos perdavimo per aerozolius (valant vėmimo turinį) patartina dėvėti kaukes, valant ir dezinfekuojant aplinką reikia mūvėti pirštines. Jei įmanoma, rekomenduojama sergantį žmogų izoliuoti. Jei pasireiškia virškinimo trakto veiklos sutrikimai, rekomenduojama neruošti kitiems žmonėms maisto (mažiausiai 2 d. ir išnykus simptomams). Vakcinų nuo norovirų kol kas nėra sukurta.
Norovirusinė infekcija Lietuvoje
Noroviruso sukelti protrūkiai kasmet sudaro nuo 4 % (2017) iki 10 % (2022) visų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių per metus. Tuo laikotarpiu 60–80 % per noroviruso protrūkius susirgusių žmonių buvo gydomi ligoninėse. Pagal amžiaus grupes pastarųjų penkerių metų (2017–21) didžiausi sergamumo norovirusine infekcija rodikliai registruoti vaikų iki 3 m. amžiaus grupėje.
Pavieniai susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau dažniausias sezoninis sergamumas kasmet stebimas per šaltąjį sezoną (spalio–lapkričio mėnesiais).
-žiemos vėmimo liga; -skrandžio gripas
3177