norvegai

norvègai (savivardis nordmenn), Europos tauta. Gyvena Norvegijoje daugiau kaip 4,5 mln. žmonių, 2020), Jungtinėse Amerikos Valstijose (daugiau kaip 4,6 mln. žmonių, 2017), Kanadoje (apie 463 000 žmonių, 2019), Švedijoje, Danijoje, Brazilijoje ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 10 mln. norvegų. Kaba norvegų kalba. Raštas sukurtas 12 a. lotynų abėcėlės pagrindu (2–12 a. norvegai vartojo runų raštą). Dauguma tikinčiųjų – evangelikai liuteronai.

Norvegijos nacionalinės dienos (Konstitucijos dienos) šventės tradicinė eisena (Bergenas, Hordalandʼo fiulkė, 2016 05 17)

norvegai

Gyvensena

Svarbiausi verslai – gyvulininkystė, miško verslai, žvejyba, nuo 20 a. – pramonė, amatai (medžio raižymas). Tradicinė gyvenvietė – vienkiemis (jį sudaro nuo 2 iki 15 pastatų). Tradicinis būstas – 2–3 aukštų medinis namas ant akmeninių pamatų. Tradiciniai moterų drabužiai – balti marškiniai, sijonas, liemenė, juodos kojinės ir bateliai su sidabro sagtimis, gausiai siuvinėta kepuraitė, vyrų – balti marškiniai su stačia apykakle, marga kaklaskarė, švarkas, kelnės, ornamentuotos vilnonės kojinės su raiščiais ir juodi batai su sidabro sagtimis. Tradicinis maistas – miežinės, avižinės, kvietinės košės, įvairūs patiekalai iš pieno, žuvų, dešros, ruginiai paplotėliai, naminis alus. Gausus folkloras (mitai, baladės, humoristinės ir darbo dainos).

tradiciniai norvegų mediniai namai (Geilo, Buskerudo fiulkė)

miško paruošos (Nordland’o fiulkė)

Istorija

Norvegų etnonimas nordmenn pirmą kartą paminėtas 9 a. anglų istoriniuose šaltiniuose. 10 a. susidarė Norvegijos valstybė, susiformavo norvegų tauta. 20 a. pradžioje susiformavo moderni norvegų nacija.

norvegai

menkių džiovinimas Norvegijoje

2840