Norvegijos švietimas

Norvègijos švietmas

Švietimo sistemos raida

Pirmosios mokyklos (lotynų mokyklos) prie katedrų (Osle, Bergene, Trondheime ir Hamare) pradėtos steigti 12 a. viduryje. 13 a. viduryje atsirado parapinės ir gildijų mokyklos. Iki 18 a. švietimą tvarkė Bažnyčia. 1739 priimtas pirmasis Švietimo aktas: pradėtos steigti visuotinės mokyklos ir liaudies mokyklos (veikė iki 1980). 1814 įkurta Švietimo ir Bažnyčios reikalų ministerija. 1889 priimtas pirmasis visuotinio privalomo ir nemokamo pradinio mokslo (7–14 m. vaikams) įstatymas. 19 a. 10 dešimtmečio ir 1905 mokyklų reformos sudarė švietimo sistemos, veikusios iki 20 a. 7 dešimtmečio, pagrindą.

1969 įvestas privalomas ir nemokamas devynmẽtis (6–15 m. vaikams), 1997 – dešimtmetis (6–16 m. vaikams) mokslas.

Švietimui vadovauja Švietimo ir mokslų ministerija. Mokoma norvegų, samių ir kitomis etninėmis kalbomis. Veikia valstybinės ir privačios (nuo 1970) mokyklos. Mokslas (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) nemokamas.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas (nemokamas neįgaliems vaikams) neprivalomas (iki 6 m. vaikams), apima vaikų darželius – savivaldybių, įvairių organizacijų, pvz., ligoninių, universitetų darbuotojų vaikams (pirmasis vaikų darželis įkurtas 1837 Trondheime). 2009 buvo 6440 vaikų darželių, 249 820 vaikų, 69 700 pedagogų.

Bendrasis ugdymas

Bendrojo lavinimo sistemą sudaro privaloma septynmetė pradinė (6–13 m. vaikams; apima keturmetę pradinę mokyklą ir trimetę tarpinę mokyklą), privaloma trimetė žemesnės pakopos vidurinė mokykla (13–16 m. vaikams) ir trimetė aukštesnės pakopos vidurinė mokykla (16–19 m. jaunuoliams; apima trimečius bendrojo lavinimo arba 2–3 m. profesinio rengimo kursus). 2009 buvo 3100 pradinių ir žemesnės pakopos vidurinių mokyklų, 616 390 mokinių (iš jų – 187 740 mokėsi žemesnėje vidurinėje mokykloje), 64 000 mokytojų, 450 aukštesnės pakopos vidurinių mokyklų, 281 360 mokinių (iš jų – 37 960 profesinio rengimo kursuose), 23 000 mokytojų. 2009 pradines ir žemesnės pakopos vidurines mokyklas lankė 99,9 % mokyklinio amžiaus vaikų. Baigus mokyklą galima mokytis universitetuose, universitetinėse specializuotose institucijose (mokyklos, akademijos), universitetiniuose koledžuose, nacionaliniuose menų institutuose.

Aukštasis mokslas

2009 veikė 7 universitetai, 7 specializuotos universitetinės institucijos (iš jų – 1 privati), 26 universitetiniai koledžai (iš jų – 2 privatūs), 2 nacionaliniai menų institutai, iš viso studijavo 195 100 studentų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Oslo universitetas, Bergeno (1825 įkurtas muziejus, 1948 tapo universitetu), Tromsø (įkurtas 1968, oficialiai atidarytas 1972), Norvegijos mokslų ir technologijų (įkurtas 1996 vietoj Trondheimo universiteto, įkurto 1968), Norvegijos žemės ūkio (įkurtas 2005 vietoj Žemės ūkio universitetinio koledžo, įkurto 1859), Stavangerio (įkurtas 2005), Agderio (įkurtas 2007) universitetai, Sporto (įkurta 1870 Osle), Ekonomikos ir verslo administravimo (įkurta 1936 Bergene), Architektūros ir dizaino (įkurta 1945 Osle) mokyklos, Muzikos akademija (įkurta 1973 Osle).

Oslo universiteto Teisės fakulteto rūmai (Domus Media, 1838–1854, architektas Chr. H. Groschas)

Svarbiausios mokslo įstaigos

Moksliniams tyrimams vadovauja Norvegijos mokslinių tyrimų taryba (įkurta 1946). Mokslinis darbas atliekamas universitetuose, mokslinio tyrimo institutuose, pramonės ir prekybos organizacijų laboratorijose, mokslo draugijose. Didžiausia mokslo įstaiga – Norvegijos mokslų ir literatūros akademija.

Svarbiausios bibliotekos

Oslo miesto (Deichmano) biblioteka Osle (2020, architektūrinės bendrovės Lund Hagem Architects, Atelier Oslo)

Didžiausios bibliotekos: Oslo universiteto biblioteka, Bergeno municipalinė ir krašto (įkurta 1874), Oslo miesto (Deichmano biblioteka; įkurta 1785), Drammeno (įkurta 1916), Norvegijos karališkosios mokslų ir literatūros draugijos (įkurta 1760 Trondheime), Kristiansand’o municipalinė (įkurta 1909), Norvegijos mokslų ir technologijų (įkurta 1856), Rjukano municipalinė (įkurta 1914), Stavangerio (įkurta 1885), Norvegijos parlamento (įkurta 1871 Osle), Bergeno universiteto (įkurta 1825).

Svarbiausi muziejai

Svarbiausi muziejai: Norvegijos karališkosios mokslų ir literatūros draugijos (įkurtas 1760 Trondheime), Zoologijos (įkurtas 1813 Osle), Oslo universiteto senovės liaudies (įkurtas 1828), Kariuomenės (įkurtas 1860 Osle), Oslo universiteto etnografinis (įkurtas 1857 Osle), Botanikos (įkurtas 1863 Osle), Tromsø (įkurtas 1872), Stavangerio (įkurtas 1877), Vakarų Norvegijos taikomojo meno (įkurtas 1887 Bergene), Šiaurės Norvegijos industrinio meno (įkurtas 1893 Trondheime), Norvegijos liaudies (įkurtas 1894 Osle), Norvegijos jūrininkystės (įkurtas 1914), Norvegijos mokslų ir technologijų (įkurtas 1914, visi trys Osle), Oslo universiteto mineralogijos ir geologijos (įkurtas 1920 Osle), Oslo universiteto paleontologijos (įkurtas 1920) muziejai, Oslo taikomojo meno (įkurta 1876), Lillehammerio municipalinė meno (įkurta 1921), Oslo nacionalinė galerija.

Norvegijos kultūra

2271

Norvegija

Norvegijos gamta

Norvegijos gyventojai

Norvegijos konstitucinė santvarka

Norvegijos partijos ir profsąjungos

Norvegijos ginkluotosios pajėgos

Norvegijos ūkis

Norvegijos istorija

Norvegijos santykiai su Lietuva

Norvegijos literatūra

Norvegijos architektūra

Norvegijos dailė

Norvegijos muzika

Norvegijos choreografija

Norvegijos teatras

Norvegijos kinas

Norvegijos žiniasklaida

Norvegijos lietuviai