nósies ertm (cavitas nasi), žmogaus ir stuburinių gyvūnų galvos priekyje esanti ertmė, kurioje yra uoslės organas.
Žmogaus nosies ertmė
Žmogaus nosies ertmė yra porinė, nuo jos prasideda kvėpavimo takai. Yra išorinės nosies viduje ir kaukolės priekinėje dalyje. Nosies pertvara skiria nosies ertmę į dešiniąją ir kairiąją puses, kurios priekyje pro šnerves siejasi su aplinka, užpakalyje pro ryklės nosines angas (choanas) – su nosiarykle. Nosies ertmės dugną sudaro gomurys, stogą ir šonines sienas – kaukolės įvairūs kaulai. Po nosies ertme yra burnos ertmė, virš jos – kaukolės, šonuose – akiduobės ir prienosinių ančių ertmės. Nosies ertmė dalijama į prieangį, kvėpuojamąją ir uodžiamąją sritis. Prieangis yra nosies ertmės priekinėje dalyje, išorinėje nosyje. Jis išklotas oda su plaukais, kurie košia įkvepiamą orą. Kvėpuojamoji sritis yra veido griaučiuose. Nuo šoninės nosies ertmės sienos nutįsta apatinė, vidurinė ir viršutinė (kartais ir priedinės) nosies kriauklės, po kuriomis yra landos. Po apatine kriaukle atsiveria nosinis ašarų latakas, po kitomis – prienosiniai ančiai. Tarp kriauklių ir kaulinės pertvaros esantis siauras plyšys vadinamas bendrąją nosies landa. Kriauklių paviršius, landas ir pertvarą dengia gleivinė (nuo odos ją skiria velenėlis, vadinamas slenksčiu), sudaryta iš daugiaeilio virpamojo epitelio ir poepitelinio jungiamojo audinio. Gausu kraujagyslių, liaukučių (jos šildo ir drėkina gleivinę ir įkvepiamą orą). Ant drėgnos gleivinės nusėdusias įkvėptas dulkes epitelio virpamieji plaukeliai neša nosiaryklės link – taip oras apvalomas. Be to, nosies ertmėje yra vienas balso rezonatorių. Uodžiamąją dalį, kuri yra viršutiniame nosies ertmės trečdalyje (skliaute), dengia uodžiamoji gleivinė.
Gyvūnų nosies ertmė
Kai kurių gyvūnų (pvz., apskritažiomenių) nosies ertmė yra neporinė, maišelio formos. Plaučiais kvėpuojančių gyvūnų (paukščių, roplių) choanos susisiekia su burnos ertme. Žinduolių ir kai kurių kitų gyvūnų, turinčių kietąjį gomurį (pvz., krokodilų), choanos atsiveria į nosiaryklę.
2064