novos

nòvos, sproginėjančios kintamosios žvaigždės. Novų išspinduliuojamos energijos kiekis per trumpą laiką (kelias valandas, keliolika dienų) padidėja dešimtis ar šimtus tūkstančių kartų, vėliau laipsniškai sumažėja iki buvusios prieš sprogimą vertės. Tipinė novų spindesio kitimo amplitudė yra 10–12 ryškių. Pagal ryškio kitimo greitį novos skirstomos į greito (spindesys nuo maksimumo sumažėja 3 ryškiais per mažiau kaip 80 dienų), lėto (3 ryškiais per 81–150 dienų) ir labai lėto ryškio kitimo (3 ryškiais per daugiau kaip 150 dienų; spindesys gali būti artimas maksimaliajam keletą metų). Novos yra glaudžios dvinarių žvaigždžių sistemos, kuriose vyksta medžiagos pernaša iš pagrindinės sekos žvaigždės (arba milžinės, Hertzsprungo ir Russello diagrama) į baltąją nykštukę. Kai baltosios nykštukės paviršiuje daugiau vandenilio turinčios medžiagos susikaupia tiek, kad galėtų prasidėti termobranduolinės vandenilio virsmo heliu reakcijos, įvyksta termobranduolinis sprogimas, kurio metu baltosios nykštukės apvalkalo dalis (10^–7–10^–4 M_⨀; čia M_⨀ – Saulės masė) išmetama į tarpžvaigždinę erdvę. Apvalkalo plėtimosi greitis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų per sekundę. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad novų sprogimai turėtų kartotis, bet dėl didelio laiko tarpo tarp atskirų sprogimų (10³–10⁵ metų) novos dažniausiai stebimos tik vieną kartą (jei nova stebima du ir daugiau kartų, vadinama kartotine). Manoma, kasmet mūsų Galaktikoje sprogsta apie 30–60 novų, bet užregistruojama tik nedidelė jų dalis (trukdo tarpžvaigždinė ekstinkcija Galaktikos disko plokštumoje ir kita).

2278