Nowa Ruda (Nòva Rudà, Naujóji Rudà), miestas Lenkijos pietvakariuose, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, Kłodzko apskrityje, netoli Čekijos sienos.
21 900 gyventojų (2019).
Nowa Ruda įsikūrusi Sudetų kalnų slėnyje, prie Włodzicos upės (Oderio baseinas). Per Nowa Rudą eina Wałbrzycho–Kłodzko geležinkelis ir plentas (miestas palei kelius ištįsęs apie 15 km). Medienos ir metalo apdirbimo, siuvimo pramonė, baldų apmušalų gamyba. Akmenų skaldyklos ir perdirbimo įmonės. Daug statybos ir montavimo, remonto bendrovių, sandėlių. 4 bankų ir kelių draudimo bendrovių filialai. Wałbrzycho laisvosios ekonominės zonos INVEST‑PARK padalinys. Nuo 15 a. vidurio iki 2000 pabaigos prie Nowa Rudos buvo kasamos akmens anglys (Nowa Ruda yra Žemutinės Silezijos akmens anglių baseino teritorijoje).
Turizmas. Žiemos sportas (slidinėjimo trasos, slidžių keltuvai). Lenkijos‑Čekijos aukštoji verslo ir sporto mokykla Collegium Glacense. Biblioteka. Kasybos muziejus (požeminė turistinė trasa nebeveikiančioje anglių kasykloje), Nowa Rudos metraštininko Josepho Wittigo namas muziejus. Tarptautinės folkloro šventės.
2271
Architektūra
Gotikinė baronų von Stillfriedų pilis (14 a., perstatyta 1593, 1677, 1730, 1796, 20 a. pradžioje). Bažnyčios: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1502, 1730 perstatyta, 1917 remontuota; interjere barokinis, rokokinis dekoras), vėlyvosios gotikos Šv. Mikalojaus (16 a. pirmoje pusėje pastatyta kaip evangelikų bažnyčia, nuo 1623 priklauso katalikams, 1884 sudegė, 1890 atstatyta neogotikiniu stiliumi), barokinės Šv. Kryžiaus (1659, architektas A. Carove, 1887 perstatyta) ir Šv. Onos (1664), neogotikinės evangelikų (1868, dabar katalikų Dievo Kūno bažnyčia) ir Šv. Kotrynos (1886), neoromaninė Šv. Barboros (1911); barokinis Saleziečių vienuolynas (1630, 19 a. perstatytas), barokinė koplyčia (1768, 1994 remontuota). Vėlyvojo baroko dvaro rūmai (18 a. pabaiga), neorenesansiniai pastatai: rotušė (1884) su bydermejerio stiliaus interjeru, dvaro rūmai (1899). Geležinkelio viadukas (1880).
2271
Istorija
Minima nuo 1337. 1353 gavo miesto teises. Priklausė Čekijai, nuo 1526 – Habsburgų monarchijai (vokiškai vadinta Neurode). 14–15 a. gelumbės audimo centras. 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje Nowa Rudos apylinkėse pradėta kasti akmens anglis. Per husitų karus (1419–34), Trisdešimties metų karą (1618–48) ir karus dėl Silezijos (1740–42, 1744–45 ir 1756–63) miestas apgriautas. Nuo 1742 priklausė Prūsijos karalystei. Nuo 18 a. antros pusės vėl gelumbės, vėliau – ir drobės audimo amatų centras. 19 a. pradėta plėtoti tekstilės pramonę, 19 a. pabaigoje – anglių ir vario rūdos kasybą. Per II pasaulinį karą veikė nacių priverstinio darbo stovyklos. 1945 miestas perduotas Lenkijai, pavadintas dabartiniu vardu. 1854–1932 ir 1954–1975 – apskrities centras.
2271
Neurode