Nowogard (Novògardas), miestas Lenkijos šiaurės vakaruose, Vakarų Pamario vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Szczecino, prie Nowogardo ežero.
16 600 gyventojų (2019). Per Nowogardą eina Szczecino–Kołobrzego geležinkelis ir Szczecino–Gdansko plentas. Maisto (bulvių produktų, pieno, malimo), metalo apdirbimo, siuvimo, avalynės pramonė. Vėjo elektrinė (galia 255 kW). Turizmas. Prie Nowogardo ežero – vandens sporto centras, poilsiavietės. Miesto biblioteka. Tarptautinis ekologinių filmų festivalis EKOFILM.
Architektūra
Pilies liekanos (13 a. antra pusė, 16 a. perstatyta renesansiniu stiliumi, perstatinėta 18–19 a.), gynybinių sienų fragmentai (14 a.), vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (15–16 a., perstatyta 17 a. ir 1931).
Istorija
1268 pirmąkart paminėta pamarėnų pilis. Miesto teisės nuo 1309. Viduriniais amžiais Nowogardas buvo kalvystės ir kitų amatų centras. Priklausė Kammino vyskupams, 1274–1663 – von Ebersteinų šeimos lenas. Nuo 1534 Nowogardą valdė Pamario kunigaikščiai, nuo 1648 – Brandenburgo kurfiurstai, nuo 1701 – Prūsijos karalystė (vokiečių vadintas Neugardu). Nukentėjo per 18 a. Prūsijos karus (1770 gyveno tik 726 gyventojai). 1807 užimtas Napoleono I kariuomenės.
18 a. antroje pusėje įsteigta gelumbės audimo manufaktūrų, 19 a. – spirito varyklų ir medienos apdirbimo įmonių. 1882 iki Nowogardo nutiestas geležinkelis.
II pasaulinio karo pabaigoje 1945 užimtas SSRS kariuomenės; sugriauta apie 60 % miesto pastatų. Po karo perduotas Lenkijai. Atstatytas. Mieste gyvenantys vokiečiai iškelti į Vokietiją.
1808–1975 Nowogardas buvo apskrities centras.
Neugard