Nowy Dwór Mazowiecki (Mazòvijos Nòvy Dvùras), miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Varšuvos, prie Vyslos (jos dešiniajame krante) ir Narevo santakos; apskrities centras.
28 651 gyventojas (2021); priklauso Varšuvos aglomeracijai. Per Nowy Dwór Mazowiecki eina Varšuvos–Gdansko geležinkelis ir plentas. Buitinės chemijos, maisto (duonos ir konditerijos), medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, poligrafijos, siuvimo pramonė, plieno konstrukcijų, taros, meškeriojimo įrankių gamyba. Turizmas (pėsčiųjų, dviračių, valčių maršrutai).
Novy Dvuras; Nowy Dwór
Architektūra
Klasicistinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1792, architektas S. Zawadzkis, 1985 išplėsta, architektas S. Kuryłowiczius). 1806 pastatydintą Napoleono I Modlino tvirtovę (1812, 1841, 1870, 1900, 1914 išplėsta) sudaro citadelė, vidinis 8 fortų žiedas, išorinis 11 fortų (1 neišliko) žiedas, užnugario pastatai (parako kompleksai, sandėliai, kareivinės); t. p. vartai (Napoleono, Ostrołęckos, Zakroczymskos ir kiti), bokštai (vakarų Raudonasis, vadinamasis Totorių, rytų Baltasis ir kiti).
Istorija
Minimas nuo 1292. Miesto teisės 1374–17 a. viduryje ir nuo 1782. Viduriniais amžiais druskos ir grūdų prekybos centras. 17 a. viduryje sugriautas Švedijos kariuomenės, smuko. 18 a. pradėjo veikti keletas gelumbės audimo manufaktūrų, laivų statykla.
Nuo 1795 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). 19 a. pradžioje pastatyta tvirtovė. 1877 iki Nowy Dwór Mazowiecki nutiestas geležinkelis. 19 a. pabaigoje įsteigta pramonės įmonių: krakmolo, faneros, fajanso fabrikai, 2 lentpjūvės ir kita.
Per I pasaulinį karą Nowy Dwór Mazowiecki 1915 puolant Vokietijos kariuomenei sudegė. Per II pasaulinį karą 1939–45 buvo okupavusi Vokietija; 1940–42 veikė getas. Per karą sugriauta apie 70 % miesto pastatų. Atstatytas.
1952–75 ir nuo 1999 Nowy Dwór Mazowiecki – apskrities centras.
2271