nùbų rãštas, senovės nubų kalbos raštas. Kilo iš koptų rašto ir išplito su krikščionybės įvedimu (4 a.) istorinėje Nubijoje. Vartotas vidurinių amžių Nubijos karalystėje 6–14 amžiuje. Seniausias rašto paminklas – Es Sabu užrašai (795), vėliausias – Nikėjos kanonų rankraštis (1053). Daug 8–11 a. rašto paminklų. Buvo išversta Biblija. Abėcėlę sudaro 29 grafemos ir 2 diakritiniai ženklai. Beveik visi ženklai perimti iš koptų rašto, paskutinės 4 abėcėlės grafemos – iš egiptiečių rašto. Kai kurie skaičiai t. p. žymimi grafemomis. Balsių ilgumą išreiškia tos pačiõs raidės pakartojimas. Nubų raštas nustotas vartoti 14–16 a., kai dėl arabų užkariavimų nubai pamažu perėmė musulmonų tikėjimą.
85