Numdija (lot. Numidia), senovės sritis Šiaurės Afrikoje. Dabartinio Alžyro rytinė dalis ir dalis Tuniso; šiaurėje ribojosi su Viduržemio jūra, pietuose – su Sacharos dykuma.
3 a. pr. Kr. Numidijos rytinės dalies vakaruose susidarė mazezilų, rytuose – masilų genčių sąjungos. Per II pūnų karą (218–201 pr. Kr.) Numidijos vakarų gentys rėmė su Roma kariaujantį Kartaginos karvedį Hanibalą, Numidijos rytinės dalies genčių vadas Masinisa buvo romėnų sąjungininkas. Jis su 6 000 raitelių 202 pr. Kr. dalyvavo Zamos mūšyje (laimėjo Roma). Už pagalbą romėnams jų remiamas Masinisa 201 pr. Kr. suvienijo Numidijos vakarines ir rytines dalis, įkūrė Numidijos valstybę ir tapo pirmuoju jos valdovu (lentelė). Kiti žymūs Numidijos valdovai – Jugurta ir Juba I.
Nuo 146 pr. Kr. Numidijoje įsigalėti siekė romėnai. 111–105 pr. Kr. vyko Jugurtos karas su romėnais. Jugurtai pralaimėjus Roma užvaldė šalies rytinę dalį, 46 pr. Kr. į Numidiją įsiveržė Cezario ir jo sąjungininkų Mauretanijos valdovo Bokcho I kariuomenės. Romėnai užkariavo visą Numidiją; ji buvo suskirstyta į 2 dalis. Viena atiteko Mauretanijai, kita tapo Romos Naujosios Afrikos provincija (lotynų kalba Africa Nova). Imperatoriaus Septimijaus Severo laikais (193–211) Numidija gavo provincijos, valdomos prokuratoriaus, statusą. Imperatorius Dioklecianas (valdė 284–305) Numidijos teritoriją suskirstė į 2 dalis: šiaurinė buvo vadinama Kirtos Numidija (lotynų kalba Numidia Cirtensis); administracinis centras – Kirta (lotynų kalba Cirta); pietinė dėl romėnams priešiškų genčių antpuolių ir todėl čia laikomos didelės kariuomenės buvo pavadinta Karine Numidija (lotynų kalba Numidia Militaria); administracinis centras – Lambaesis (11 km į pietus nuo dabartinės Batnos). Imperatorius Konstantinas I (valdė 306–337) abi provincijos dalis sujungė, Numidijos provincijos centru tapo Kirta (Konstantino I garbei pavadinta Konstantina). 476 žlugus Romos imperijai Numidiją užkariavo vandalai, 7 a. antroje pusėje – arabai.
Kirtos Numidija; Numidia Cirtensis; Karinė Numidija; Numidia Militaria
1