Nunavut (Nùnavutas), administracinė teritorija Kanados šiaurėje.
Diduma Nunavuto yra Kanados Arktiniame salyne (beveik visas jis yra į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio), pietvakarinė dalis – žemyne, į vakarus nuo Hudsono įlankos.
Plotas 2 093 200 km2. 38 800 gyventojų (2019); apie 85 % jų – eskimai.
Centras – Iqaluitas (7740 gyventojų, 2016; Baffino Žemės pietuose).
Pangnirtungo gyvenvietė Baffino Žemės saloje
Skiriami 3 administraciniai regionai: Qikiqtaaluko (Baffino Žemės sala, Melville’io pusiasalis žemyninėje Nunavuto dalyje, Ellesmere’o sala, Sverdrupo salos, Parry salų rytinė dalis, Somerseto sala, Velso Princo salos šiaurinė dalis), Kitikmeoto (Viktorijos salos pietinė ir rytinė dalys, gretima žemyno teritorija su Botnijos pusiasaliu, Karaliaus Vilhelmo sala, Velso Princo salos pietinė dalis) ir Kivalliqo (žemyninė Nunavuto dalis į vakarus nuo Hudsono įlankos, Southamptono ir Coatso salos Hudsono įlankoje).
Nunavutas – rečiausiai gyvenama Kanados teritorija (gyventojų vidutinis tankis 0,01 žm./km2). Gyventojai susitelkę nedidelėse pakrančių gyvenvietėse (jų yra 29).
Klimatas arktinis, piečiau Šiaurės poliaračio – subarktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –30 iki –40 °C, liepos nuo 0 iki 5 °C. Užregistruota žemiausia temperatūra –55 °C. Nunavuto šiaurėje – arktinės dykumos, piečiau – tundra (auga viksvos, kerpės). Auyuittuqo, Quttinirpaaqo, Sirmiliko, Ukkusiksaliko nacionaliniai parkai; yra gamtos rezervatų, draustinių.
Geležies, cinko, švino rūdų, naftos (Baffino Žemėje, Cornwalliso saloje), gamtinių dujų (Melville’io saloje, Sverdrupo salose) telkiniai. Žvejyba; žuvų apdorojimas. Kailinių žvėrių medžioklė; kailių apdirbimas. Dailieji amatai. Turizmas. Iqaluito tarptautinis oro uostas.
Yra karinių bazių. Prie Iqaluito – meteorologinių ir DEW sistemos (tolimojo išankstinio įspėjimo) radarų stotys.
-Nunavut Territory
Istorija
Žmonės dabartinio Nunavuto teritorijoje apsigyveno prieš 4000 m., prieš 3–2 tūkstančius metų čia įsikūrė eskimai. Manoma, jie turėjo ryšių su vikingais, baskų ir portugalų žvejais. Pirmasis iš europiečių 1576 į dabartinę Nunavuto teritoriją įžengė anglas M. Frobisheris, 16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje ją tyrė H. Hudsonas, W. Baffinas, R. Bylotas. 1670 teritorija paskelbta Anglijos valda. 1880 Kanada išpirko ją iš Didžiosios Britanijos (tapo Šiaurės Vakarų teritorijų dalimi).
Iki pat 20 a. 4 dešimtmečio pradžios eskimai intensyviai prekiavo su Hudsono įlankos bendrove, faktiškai atstovaujančia Kanados federalinei vyriausybei. Bendrovę panaikinus ir prekybai nutrūkus eskimams iškilo fizinio išnykimo grėsmė.
20 a. antroje pusėje pradėjo stiprėti eskimų tautinė savimonė. 1976 prasidėjo Kanados vyriausybės ir eskimų organizacijos Inuit Tapiriit Kanatami derybos dėl eskimų teritorijos įkūrimo dalyje Šiaurės Vakarų teritorijų. 1982 plebiscitas Šiaurės Vakarų teritorijose pritarė jų padalijimui (už balsavo 56,48 % dalyvavusių).
1992 įvyko referendumas dėl Nunavuto teritorijos įkūrimo (už balsavo 69 % dalyvavusių). 1993 Kanados parlamentas pritarė Nunavuto sudarymui iš Šiaurės Vakarų teritorijų rytinės dalies. 1999 įkurta Nunavuto teritorija.