nuotekų valyklos aerotankai
núotekų vãlymas, teršalų iš nuotekų šalinimas ir perdirbimas. Valoma mechaniniu, cheminiu ir biologiniu būdais. Paprasčiausias yra mechaninis nuotekų valymas – šalinami neištirpę teršalai: stambūs atskiriami sietais, grotomis, smulkūs lengvi – išplukdomi į paviršių ir nugriebiami, smulkūs sunkūs – nusodinami. Cheminis ir biologinis nuotekų valymas grindžiamas daugumos teršalų nestabilumu – jie greitai suyra vykstant cheminiams ir biologiniams procesams. Valant nuotekas biologiniais būdais sudaromos sąlygos gyvuoti mikroorganizmams, gebantiems nestabilius organinius junginius versti stabiliais – anglies dioksidu, nitratais, nitritais, fosfatais (biologinis nuotekų valymas), valant cheminiais būdais – ištirpę teršalai verčiami netirpiais junginiais, gerinamas netirpių junginių nusodinimas. Nuotekų valyklose dažniausiai derinami visi 3 būdai.
Skiriami 5 nuotekų valymo etapai: parengtinis, pirminis, antrinis, tretinis valymas ir nuotekų dumblo apdorojimas. Kai nuotekose, pvz., gamybinėse, yra kenksmingų medžiagų (pvz., sunkiųjų metalų, cianidų), prieš išleidžiant į bendrąjį komunalinį tinklą jos valomos išankstiniu būdu specialiomis priemonėmis. Parengtinio valymo etape iš nuotekų grotomis ir sietais atskiriamos stambios priemaišos, smėliagaudėse nusodinamas smėlis, žvyras ir kitos panašios kietos priemaišos, nugriebiamos plūdrenos, riebalų ir alyvos skirtuvais surenkami riebalai ir alyva; surinktos priemaišos apdorojamos: džiovinamos, sausinamos, rūšiuojamos. Pirminio nuotekų valymo svarbiausi įrenginiai – nusodintuvai, kuriuose mechaniniu (kartais ir cheminiais būdais) iš nuotekų pašalinama daugiau kaip 50 % neištirpusių teršalų. Antriniame nuotekų valymo etape aerobiniuose arba anaerobiniuose biologiniuose reaktoriuose biologiškai ardomos skaidžios organinės medžiagos, antriniuose nusodintuvuose nuo valytų nuotekų atskiriamas aktyvusis dumblas ir biologinė plėvelė. Po antrinio nuotekų valymo jose dar lieka iki 5 % organinių priemaišų, iki 7 % bakterijų, tirpių druskų pavidalo azoto (daugiau kaip 65 %) ir fosforo (iki 70 %). Tretinio nuotekų valymo įrenginiuose nuotekos dar švarinamos (šalinamas azotas, fosforas, dezinfekuojama, filtruojama). Valytose nuotekose lieka iki 3 % neištirpusių ir ištirpusių organinių priemaišų, iki 1 % bakterijų, iki 15 % azoto ir iki 10 % fosforo. Tokį vandenį galima naudoti technologinėms reikmėms arba išleisti į atvirus telkinius. Po nuotekų valymo likęs dumblas apdorojamas: tankinamas (centrifugose, separatoriuose ir kituose mechaniniuose ir gravitaciniuose tankintuvuose), stabilizuojamas (metantankuose, aerobiniuose mineralizatoriuose, veikiamas kalkėmis), sausinamas atvirose aikštelėse arba sausinimo įrenginiuose. Nusausintas be kenksmingų medžiagų nuotekų valymo dumblas gali būti naudojamas laukams tręšti (techniniams augalams), žemių rekultivavimui. Jei dumble lieka sunkiųjų metalų, kitų kenksmingų medžiagų daugiau negu leidžia sanitarinės normos, nusausintas dumblas deginamas, išvežamas į specialų sąvartyną. Nuotekų valyklos dėl skleidžiamo dvoko statomos atokiau nuo gyvenamųjų rajonų. Valymo įrenginiai yra dideli, be to, pagrindinių įrenginių statoma po kelis (kad avarijos atveju nebūtų teršiama aplinka), todėl nuotekų valyklos užima didelę teritoriją, pvz., Vilniaus nuotekų valykla – 48 ha. Moderniose nuotekų valyklose įrengtos automatizuotos valdymo sistemos, reguliuojančios valymo įrenginių darbą pagal nuotekų ir dumblo fizikinius, cheminius rodiklius.
Istorija
Nuotekas imta valyti 19 a. pabaigoje, pirmiausia mechaniškai. Biologiniu būdu naudojant aktyvųjį dumblą nuotekas pradėta valyti 1914. 20 a. pabaigoje iš nuotekų imta šalinti mitybines azoto, fosforo druskas (jos sukelia vandenų eutrofiją). Lietuvos miestų nuotekas mechaniškai pradėta valyti 1959 (Šiauliuose, Druskininkuose), biologiškai – 1960 (Panevėžyje), tretinio nuotekų valymo įrenginiai pirmiausia įrengti Utenoje 1999.
nuotekų valymo schema Vilniaus nuotekų valykloje: 1 – nuotekų priimtuvas, 2 – stambios grotos (10 mm), 3 – smulkios grotos (3 mm), 4 – aeruojama smėliagaudė, 5 – pirminiai nusodintuvai, 6 – aerotankai, 7 – antriniai nusodintuvai, 8 – upė, 9 – perteklinis dumblas, 10 – cirkuliacinis dumblas, 11 – žaliasis dumblas, 12 – kalkės, 13 – flokuliantai, 14 – būgninis dumblo tankintuvas, 15 – gravitacinis tankintuvas, 16 – centrifuga, 17 – dumblo stabilizatorius, 18 – apdorotos atliekos
547