nutãcija (lot. nutatio – lingavimas, svyravimas), nevienalyčio arba asimetrinio besisukančio kietojo kūno sukimosi ašies svyravimai apie precesijos ašį; aprašomi cikline funkcija. Nutacija apibūdinama kampiniu greičiu ir dažniu, kuris priklauso nuo kūno inercijos momentų ir jo sukimosi apie simetrijos ašį kampinio greičio. Kūnas juda be nutacijos, jei jo kampinio greičio vektorius nukreiptas išilgai sukimosi ašies. Dėl Žemės nevienalytės sandaros vyksta nepastovi Žemės ašies nutacija, ji skirstoma į laisvąją ir priverstinę. Laisvąją nutaciją lemia gravitacinė Mėnulio ir Žemės sąveika, iškreipianti Žemės rutulio formą, priverstinę – žemės drebėjimai bei sezonų kaita Žemės paviršiuje. Mūsų planetos nutacijos periodas kinta nuo 5,5 dienų iki 18,6 metų, nuokrypis nuo sukimosi ašies siekia iki 9°. Dėl nutacijos kinta pavasario lygiadienio taško padėtis ekliptikoje, ekliptinė ilguma, ekliptikos polinkio į pusiaują kampas, šviesulių pusiaujinės koordinatės.
Laisvąją Žemės nutaciją pirmasis 1748 atrado anglų astronomas J. Bradley.
giroskopo ašies nutacijos schema