Nýderlandų architektūrà, Olándijos architektūrà. Iki 16 a. pabaigos Olandijos teritorijoje kurta architektūra buvo Nyderlandų architektūros dalis.
Liaudies architektūra
Liaudies architektūrai būdinga statinių įvairovė, susiklostė apie 30 pastatų tipų. Olandijos centrinėje dalyje plito į vokiškuosius gyvenamuosius namus panašios, bendru keturšlaičiu stogu dengtos, gyvenamosios ir ūkinės patalpos (vadinamieji hallenhuis).
Nuo 16 a. pradžios liaudies architektūroje paplito plytos ir lovinės čerpės. Iki 20 a. pradžios kai kuriuose regionuose statyta paprastų kontrukcijų gyvenamamieji ir ūkiniai pastatai (vadinamieji los hoes, pastatai iš Beuningeno, Overijsselio provincija, Harreveldo, Gelderlando provincija, Zeijeno, Drenthės provincija, dabar visi Nacionaliniame paveldo muziejuje prie Arnhemo).
Pasiturintys ūkininkai statydinosi L ir T pavidalo plano statinius. Olandijos vakarinėje dalyje plito gyvenamieji namai su rūsiais, grūdines kultūras auginantys ūkininkai juose įrengdavo kūlimo patalpas (statiniai iš Staphorsto, Overijsselio provincija, Budelio, Šiaurės Brabanto provincija; dabar abu Nacionaliniame paveldo muziejuje prie Arnhemo). Olandijos šiaurinėje dalyje vyravo fryziškieji namai (vadinamieji langgevelhuis), kuriuose gyvenamoji erdvė, klėtis ir grūdų saugyklos būdavo įrengiama viename pastato gale, o kūlimo patalpos ir tvartai – kitame. 16 a. šio tipo statiniuose sujungta gyvenamoji ir darbo erdvė (susiklostė vadinamasis kophalsromp tipas, statinys iš Midlumo, Fryzijos provincija; dabar Nacionaliniame paveldo muziejuje prie Arnhemo).
17 amžius
Olandijos architektūros raida glaudžiai susijusi su laivininkyste ir jūrų prekyba. Nuo 16 a. pabaigos buvo kasami kanalai, pastatyta užtvankų, šliuzų, malūnų (19 vėjo malūnų tinklas Kinderdijke, Pietų Olandijos provincija, apie 1740, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997), pakeliamųjų tiltų, įrengta uostų.
Vakarų bažnyčia Amsterdame (1620–31, architektas H. de Keyseris)
Vienas geriausių renesansinio planavimo pavyzdžių – Beemsterio polderis (Šiaurės Olandijos provincija, 17 a. pradžia, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999). Intensyviai plėtėsi miestai, susiklostė stačiakampio ir spindulinio žiedinio plano kanalų sistema. Krantinės ir gatvės buvo kompaktiškai užstatomos siaurais 2–4 aukštų plytiniais gyvenamaisiais namais, visuomeniniais ir prekybiniais statiniais. 16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje jų frontonai gausiai puošti skulptūriniais elementais – piliastrais, voliutomis, raizginiais, obeliskais, kartušais, paplito dekoratyviniai frontonai (rotušės Leidene frontonas, 1597, architektas C. Corneliszas, Mėsininkų gildijos pastatas Haarleme, 1603, abiejų architektas L. de Key, dabar F. Halso muziejus).
L. de Key, H. de Keyserio kūryba žymi perėjimą ankstyvojo baroko link, jų projektuoti statiniai su manierizmui būdinga gausia puošyba, griežtesnių fasado proporcijų (bažnyčios – pseudobazilikinė Pietų, 1611, bokštas 1614, graikiškojo kryžiaus plano Šiaurės, 1623, bazilikinė Vakarų, 1620–31, visų architektas H. de Keyseris, vadinamasis Namas su galvomis, 1622, manoma, architektas H. de Keyseris, visi Amsterdame).
Mauritshuiso rūmai Hagoje (1644, architektai P. Postas, J. van Campenas, dabar dailės muziejus)
Nuo 17 a. 4 dešimtmečio plėtotas klasicistinis barokas, vadinamasis olandų klasicizmas, vyravo paprasta kompozicija, didingos architektūrinės formos, santūrus dekoras. J. van Campeno kūrybai būdinga dekoro ir pastato struktūros dermė (Mauritshuiso rūmai Hagoje, 1644, su architektu P. Postu, dabar dailės muziejus, Naujoji bažnyčia Haarleme, 1649, rotušė Amsterdame, 1655, dabar Karališkoji rezidencija ir Valstybinio muziejaus padalinys), Ph. Vingboonsas gyvenamųjų namų architektūroje Amsterdame taikė frontoną (vadinamojo halsgevel tipo Amsterdamo statiniai su paaukštinta vidurine dalimi iš abiejų pusių puoštu frontonu). P. Postas suprojektavo karalienės rezidenciją Huis ten Bosch Hagoje (pradėta 1645), rotušę Maastrichte (1664). 17 a. pabaigos statiniams būdinga monumentalumas, griežtos linijos, simetriška kompozicija: pilys – Amerongene (1678), Zeiste (abi Utrechto provincija, 1686), Middachtene (Gelderlando provincija, 1695, architektas S. Vennekoolis), Deventerio rotušės fasadas (1694, visų architektas J. Romanas).
Het Loo rūmai (1686, architektai J. Romanas, J. van Swietenas) su parku (architektas C. Desgotzas) Apeldoorne
Liudviko XIV stilius paplito iš Prancūzijos atvykus architektui D. Marot, dirbusiam Vilhelmo III Oraniečio rūmuose; 17 a. pabaigoje jis išplėtė, įrengė interjerą Het Loo rūmuose Apeldoorne (Gelderlando provincija, 1686, architektai J. Romanas, J. van Swietenas, dabar Nacionalinio muziejaus padalinys). Kiti žymesni statiniai: Beeldenhuis Vlissingene (Zelandijos provincija, 1730, architektas J. P. van Baurscheitas), Patraso gyvenamasis namas (1760), Karališkojo teatro rūmai (1767, abiejų architektas P. de Swartas, abu Hagoje). Liudviko XVI stiliaus statinių suprojektavo L. Viervantas (galerija‑biblioteka Haarleme, 1779), A. van der Hartas (našlaičių prieglauda Maagdenhuis 1784, dabar Amsterdamo universiteto administracinis pastatas), J. Ottenas‑Husly (pastatas Felix Meritis 1787, abu Amsterdame).
19 amžius
Prancūzijos valdymo laikotarpiu (1810–15) pastatyta neoklasicistinių statinių: Utrechto universiteto biblioteka (architektai J.‑T. Thibault, J. D. Zocheris vyresnysis), neoklasicizmo bruožų įgavo medžioklės namai Soestdijk Baarne (Utrechto provincija, abu 19 a. pradžia, architektai J. de Greefas, Z. Reijersas). Žymiausias neoklasicizmo statinys – paviljonas Welgelegen Haarleme (1789, architektas J. B. Dubois, pagal H. Triquetti projektą). Kiti statiniai: parduotuvė Winkel van Sinkel (1836, architektas P. Adamsas), Teisingumo rūmai (1837, architektas Chr. Krammas, abu Utrechte), Haarlemmerpoort (1838, architektas C. Alewijnas), Mozės ir Aarono bažnyčia (1841, architektas T. F. Suysas), Pirklių birža (1845, architektas J. D. Zocheris jaunesnysis, visi Amsterdame), Teisingumo rūmai Leeuwardene (1846, architektas T. Romeinas).
19 a. antroje pusėje plito istorizmas, žymesni statiniai: vadinamojo olandų neorenesanso Nacionaliniai pramonės rūmai (1864, neišliko), viešbutis Amstel (1867, abiejų architektas C. Outshoornas, dabar InterContinental Amstel Amsterdam), neogotikiniai Valstybinio muziejaus (1885), geležinkelio stoties (1889, visi Amsterdame) rūmai, neoromaninė bažnyčia Munsterkerk Roermonde (1890, visų architektas P. J. H. Cuypersas). 19 a. pabaigoje–20 a. visuomeninių statinių (biurų, bankų, mokyklų, ligoninių, parduotuvių) architektūrai įtakos turėjo H. P. Berlage’s kūryba.
20 amžius
Vieni pirmųjų olandų moderniosios architektūros pavyzdžių – draudimo bendrovės De Algemeeke biuras (1894, neišliko), biržos pastatas (1903, abiejų architektas H. P. Berlage, abu Amsterdame). Įgyvendintas Amsterdamo plėtros projektas (1902–15, pagal H. P. Berlage’s projektą, realizavo Amsterdamo mokyklos architektai), pastatyta miestų sodų (Hilversumas, 1915, architektas V. M. Dudokas, Vreewijkas, 1919, architektas M. J. Granpré Molière’as), suprojektuota didžiausia, iki šiol veikianti garo pumpavimo stotis Lemmeryje (Fryzijos provincija, 1920, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998).
De Stijl idėjas architektūroje plėtojo G. T. Rietveldas (Schröderių gyvenamasis namas Utrechte, 1924, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000, V. van Gogho muziejus Amsterdame, 1973), J. Duikeris (sanatorija Zonnestraal Hilversume, 1925, mokykla Amsterdame, 1930), J. J. P. Oudas (bendrovės Shell pastatas Hagoje, 1942).
Tabako fabrikas Van Nelle Rotterdame (architektai J. A. Brinkmanas, L. C. van der Vlugtas, M. Stamas, inžinierius J. G. Wiebenga, 1930)
Naujojo daiktiškumo estetika būdinga fabrikui Van Nelle Rotterdame (1930, architektai J. A. Brinkmanas, L. C. van der Vlugtas, M. Stamas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2014), F. L. Wrighto architektūrines idėjas plėtojo V. M. Dudokas (rotušė Hilversume, 1931). Funkcionalistinių, ornamentais puoštų statinių suprojektavo architektūrinės grupės Groep’32 nariai (A. Boekenas, A. Staalis), Delfto mokyklos atstovas M. J. Granpré Molière’as (Tarybos pastatas Naaldwijke, Pietų Olandijos provincija, 1930, koplyčia Groot-Seminarie Haarene, Šiaurės Brabanto provincija, 1939), A. Komteris (gyvenamasis namas De Witte Raaf Hatteme, Gelderlando provincija, 1927–36).
Po II pasaulinio karo žymesnių statinių suprojektavo J. P. Kloosas (Rijnlandso licėjus Wassenaare, Pietų Olandijos provincija, 1937–52), J. H. van der Broekas (gatvės Lijnbaan Rotterdame užstatymas, su architektu J. B. Bakema, 1946–53), G. H. M. Holtas (Šv. Juozapo bažnyčia Amsterdame, su architektu K. P. Tholensu, 1950), H. A. Maaskantas (biurų pastatas Groothandelsgebouw Rotterdame, 1953), A. van Eyckas (našlaičių prieglauda, 1960, namas Hubertus 1978, abu Amsterdame), L. Chr. Kalffas (konferencijų centras Evoluon Eindhovene, 1966, rekonstruotas 1998), H. Hertzbergeris (draudimo bendrovės Centraal Beheer administracinis pastatas Apeldoorne, 1972), M. F. Duintjeris (banko ABN-Amro rūmai Amsterdame, 1973, dabar bendrovės Mediamatic Lab būstinė).
Gyvenamųjų namų kompleksas Rotterdame (1984, architektas P. Blomas)
Muziejus Bonnefanten Maastrichte (1995, architektas A. Rossi su kitais)
20 amžiaus pabaiga–21 amžiaus pradžia
Žymesni 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje raiškesnių pastatų suprojektuota Amsterdame – rotušės ir operos rūmų pastatas Stopera (1986, architektas C. Damas), stadionas Amsterdam ArenA (1996, architektas R. Schuurmanas), Nacionalinis mokslo ir technologijų centras Nemo (1997, architektūrinė bendrovė Renzo Piano Building Workshop), V. van Gogho muziejaus naujasis priestatas (1998, architektas K. Kurokava), biurų pastatas Breitnerio centras (2001, architektūrinė bendrovė Skidmore, Owing & Merrill), architektūros centras ARCAM (2003, architektas R. van Zuukas), viešoji biblioteka (2007, architektas J. Coenenas), administracinis pastatas Ernst & Young (2008, architektūrinė bendrovė Foster + Partners), gyvenamųjų namų kompleksai WoZoCo (1997, architektūrinė bendrovė MVRDV), Banginis (2000, architektas F. van Dongenas), Parkrand (2006), Vakarų dokų apartamentų pastatas (2009, abiejų architektūrinė bendrovė MVRDV).
Viešbutis Inntel Amsterdame (2010, architektūrinė bendrovė WAM Architecten)
Multifunkcis pastatas Forum Groningene (2019, architektūrinė bendrovė NL Architects)
Turgaus salė Rotterdame (2014, architektūrinė bendrovė MVRDV)
Rotterdame pastatyta gyvenamųjų namų kompleksas (1984, architektas P. Blomas), muziejus Kunsthal (1992, architektas R. Koolhaasas), bendrovės KPN Telecom (2000, architektūrinė bendrovė Renzo Piano Building Workshop), aukščiausias Olandijoje Montevideo (2005, architektūrinė bendrovė Mecanoo) dangoraižis, multifunkcė Turgaus salė (2014, architektūrinė bendrovė MVRDV), Hagoje – Olandijos šokio teatro rūmai (1987, architektas R. Koolhaasas), Taikos rūmų biblioteka, lankytojų centras ir administraciniai pastatai (2007–12, architektūrinė bendrovė ORANGE BLU), Eindhovene – kultūros centras De Effenaar (1997, architektūrinė bendrovė MVRDV), bendrovės Philips Lighting būstinė (2016, architektūrinė bendrovė LAVA), Hilversume – Olandijos garso ir vaizdo institutas (2006, architektūrinė bendrovė Neutelings Riedijk Architects).
Pasaulio paveldo vertybės
Vėjo malūnai Kinderdijke (apie 1740)
Schoklando salos statiniai ir apylinkės Noordoostpolderyje (Flevolando provincija, nuo 1995), 135 km ilgio miesto gynybinė siena (nuo 1996) ir spindulinis pusiau žiedinis kanalų tinklas abipus Amstelio upės (nuo 2010, abu Amsterdame), Olandijos vandens gynybinės linijos inžineriniai įrenginiai (nuo 1996), 19 vėjo malūnų tinklas Kinderdijke, Willemstado miesto centras su uostu (visi nuo 1997), garo pumpavimo stotis Lemmeryje (nuo 1998), Beemsterio polderis (nuo 1999), Schröderių gyvenamasis namas Utrechte (nuo 2000), fabrikas Van Nelle Rotterdame (nuo 2014), Romos imperijos pasienio įtvirtinimai Žemutinio Reino pakrantėje (su šios upės pakrantės įtvirtinimais Vokietijoje), Gerumo draugijos kolonijos (su kolonijomis Belgijoje; abu nuo 2021).
1729
Olandijos kultūra
Nyderlandų konstitucinė santvarka
Nyderlandų partijos ir profsąjungos
Nyderlandų ginkluotosios pajėgos