Nýderlandų architektūrà
10–12 amžius
Vrijthofo aikštė Maastrichte: iš kairės – Šv. Jono bažnyčia (15 a.), Šv. Servacijaus katedra (6 a., perstatyta 10–13 a.), senoji sargybinė (17 a.)
10 a. atstatyta daugelis Utrechto bažnyčių, nuniokotų per 8 a. vikingų invazijas. Nuo 11 a. architektūroje plito romanika: Maastrichte šiuo stiliumi perstatyta Šv. Servacijaus katedra, pastatyta Švč. Mergelės Marijos bazilika (pradėta 10 a., 12 a. choras, 15 a. pristatyta galerija), Susterene (Limburgo provincija) pastatyta Šv. Amelbergos bazilika, Deventeryje – Šv. Lebuino bažnyčia (15–16 a. įgavo vėlyvosios gotikos bruožų), Utrechte – Lofeno rūmai (visi 11 a. vidurys), Katwijke – Rijsburgo bažnyčia (Pietų Olandijos provincija, 12 a.), Roermondo vienuolyno bažnyčia (Limburgo provincija, apie 1220). Maso ir Šeldės upių slėnių architektūroje vyravo romaninis stilius, artimas Lombardijos, Prancūzijos, Reino srities architektūrai (Šv. Baltramiejaus bažnyčia Lježe, 11–12 a., Tournai katedra, pradėta 1110, befrua, 12–13 a., Flandrijos grafo rūmai Gente, pradėti 9 a., perstatyti 1200), statiniai puošti simbolinės tematikos freskomis, skulptūromis, reljefais. 11–13 a. daugiausia pakrantėse įsikūrusiuose miestuose (Leidene, Oostvoornėje, Teylingene, abu Pietų Olandijos provincija) statytos apskrito plano akmeninės pilys.
Šv. Bavo katedra Gente (pradėta 1228)
12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje statytos romanikos ir gotikos bruožų turinčios stačiakampio plano halinės bažnyčios: reformatų Bozume (restauruota 1941), Eestrumo (restauruota 2007, abi Fryzijos provincija), Šv. Martyno Groningene (perstatyta 15 a.), Šv. Bavo Aardenburge (Zelandijos provincija). Statyboje plačiai naudotas Tournai akmuo, Šiaurės Nyderlanduose – plytos (Koorkerk Middelburge, apie 1300, 14 a. antros pusės bokštas). 12–14 a. pastatyta bokštų (Veenwoudene, Fryzijos provincija, Nijenbeeke, Gelderlando provincija, Deveryje, Heenvliete, abu Pietų Olandijos provincija), 13–14 a. – rezidencinių pilių. Olandijos ir Zelandijos grafas Florisas V (valdė 1256–96) statydino jas pagal Eduardo I pilių Anglijoje pavyzdį (Medembliko pilis, išliko fragmentai).
13–16 amžius
13 a. viduryje–16 a. antroje pusėje plito gotika. Nyderlanduose susiklostė keli regioniniai gotikos stiliai. Iškilo Utrechto, ’s-Hertogenboscho, Kampeno (joms vadovavo meistras Rutgeris), Brabanto dirbtuvės, architektų Keldermansų šeima (kūrė 15–16 a.), architektai E. Spoorwateris (m. 1474), G. Schairtas (apie 1380–1452).
Briuselio rotušė (1455)
Šiaurės Nyderlanduose (dabar Belgija) susiklostė vadinamasis Brabanto gotikos stilius, kuriam būdinga spindulinio stiliaus elementai – dideli tūriai, gausus dekoras, arkados, ažūrinės triforos, apvalūs pilioriai, bokštai, paremti kontraforsais. Svarbesni statiniai: Šv. Mykolo ir šv. Gudulos katedra Briuselyje (1226–75, perstatyta 1490, 1665, 1702), Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Bredoje (pradėta 1269), Dievo Motinos katedra Antverpene (1352–1521), Šv. Jono katedra ’s-Hertogenbosche (1380–1525, bokštas 13 a., choras 1380–1425). Brabanto gotikos stiliaus atmainos plėtotos Kempeno apylinkėse, čia pastatyta vadinamojo Kempeno gotikos stiliaus (Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Oirschote), dabartinių Pietų ir Šiaurės Olandijos provincijų teritorijoje – vadinamasis Olandijos pakrantės gotikos stiliaus (Šv. Jono Goudoje, Šv. Petro Leidene, Didžioji, arba Šv. Bavo, Haarleme) statinių, pastaruosiuose vietoj akmeninių skliautų naudoti mediniai.
Maso slėnyje plito vadinamasis Maso gotikos stilius (Dominikonų, Šv. Mato, abi Maastrichte, Šv. Bartolomėjaus Meerssene, Limburgo provincija, Šv. Petro Leende, Šiaurės Brabanto provincija, Dominikonų Zutphene, Genderlando provincija), dabartinės Zelandijos provincijos pietinėje dalyje – vadinamasis Šeldės gotikos stilius (Šv. Bavo Aardenburge, apie 1250 arba 1350), dabartinės Gelderlando provincijos pietinėje dalyje, Overijsselio provincijoje ir Limburgo provincijos šiaurinėje dalyje – vadinamasis Reino žemupio gotikos stilius (Šv. Martyno Tielyje, Šv. Euzebijaus Arnheme, Šv. Stepono Nijmegene).
Žymiausias Nyderlandų gotikos paminklas – Šv. Martyno Tūriečio katedra Utrechte (po 1293, po 1674 apgriauta, išliko transeptas, bokštas, choras; jo formos taikytos 14 a. antros pusės bažnyčių architektūroje: Naujosios – Delfte, Didžiosios, arba Šv. Jokūbo – Hagoje, Zaltbommelio, Tielio, abi Gelderlando provincija).
13–15 a. Brabanto grafystėje ir Flandrijos pajūryje susiklostė spindulinio žiedinio plano miestai, kuriuos juosė gynybinės sienos su bokštais ir vartais. Statyta įtvirtinti tiltai, siauri triaukščiai mūriniai, fachverkiniai ir mediniai gyvenamieji namai. Vėlyvosios gotikos visuomeniniams pastatams (rotušės – Briuselio, 1455, Briugės, 14 a. pabaiga–15 a. pradžia, Gento, 1535, Gento prekybos halės, 13–15 a., perstatytos 16 a.) būdinga raiškios formos, gausus skulptūrinis dekoras.
Miesto svarstyklių pastatas Alkmare (16 a. vidurys)
16 a. sustiprėjus kultūriniams ryšiams su Italija, Prancūzija, Nyderlandų architektūroje paplito puošnus, dekoratyvus renesanso stilius, turintis gotikos ir italų renesanso bruožų (M. van Rossumo gyvenamasis namas Zaltbommelyje, apie 1535, Gelderlando provincija). Renesanso paplitimą Nyderlanduose paskatino 1539 Antverpene išleistas S. Serlio traktatas Pagrindinės architektūros taisyklės (Regole generali d’architettura), dirbo iš Italijos atvykę architektai (T. Vincidoras, A. Paqualini). Pirmieji renesansiniai statiniai – laikinosios medinės triumfo arkos, naudotos karalių sutikimo ceremonijose. Susiklostė puošnūs pastatų ansambliai (Didžiosios aikštės Briuselyje, Turgaus didžiosios aikštės Antverpene), plytinių statinių (daugiausia Nyderlandų šiaurinėse provincijose) puošybai naudota balto marmuro dekoras (miesto svarstyklių pastatas Alkmare, Šiaurės Olandijos provincija, 16 a. vidurys). Žymesni manieristiniai statiniai: Hagos, Antverpeno (abi 1565, manoma, architektas C. Florisas su kitais) rotušės.
16 a. pabaigoje iš Nyderlandų architektūros ėmė plėtotis flamandų ir olandų architektūra (Belgijos architektūra, Nyderlandų (Olandijos) architektūra).
1729
Nyderlandų kultūra