Nýderlandų gamtà
Nyderlandų gamtinis žemėlapis
Krantai
Nyderlandų kranto linijos ilgis 451 kilometras. Krantai labai žemi. Lėkšta pajūrio teritorija šalies vakarinėje ir šiaurinėje dalyje tolydžio grimzta (10–20 cm per 100 metų). Prie šiaurės vakarinių krantų yra Vakarų Fryzų salos (didžiausios jų – Texelis, Terschellingas, Amelandas). Nuo Nyderlandų žemyninės dalies jas skiria sekli Waddenzės įlanka.
kopos (Katwijkas, Pietų Olandijos provincija)
Reljefas
Paviršius žemas. Apie 50 % šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio. Nyderlandų vakarinėje ir šiaurinėje dalyje, vadinamojoje Žemutiniuose Nyderlanduose, vyraujantis paviršiaus aukštis – 1 m žemiau jūros lygio. Pajūriu nutįsęs apie 5 km pločio ir apie 20 m aukščio (netoli Haarlemo apie 60 m aukščio) smėlio kopų ruožas.
polderis (Kinderdijko apylinkės, Pietų Olandijos provincija)
Pietuose kopos suskaidytos Šeldės, Maso, Reino upių žiočių. Aukštos kopos juosia ir žemų Vakarų Fryzų salų pakrantes. Diduma Žemutinių Nyderlaandų teritorijos – polderiai, įrengti pylimais apjuostų ir nusausintų ežerų ar jūros įlankų vietoje. Žemiausias polderis (apie 7 m žemiau jūros lygio) yra į rytus nuo Rotterdamo. Šalies rytinėje ir pietinėje dalyje, vadinamuosiuose Aukštutiniuose Nyderlanduose, lygumos aukštesnės, susidariusios daugiausia iš pleistoceno smėlių ir žvyrų. Vietomis jas paįvairina moreninės kalvos (šiauriau Reino, į rytus nuo Utrechto). Į pietus nuo Reino ir Maso aliuvinių slėnių yra Šiaurės Brabanto aukštuma (iki 20–30 m aukščio), pačiuose Nyderlandų pietuose – klintinė Limburgo aukštuma (kreidingos klinties yra netoli Maastrichto). Šalies aukščiausia vieta (Vaalserbergo viršūnė, 322 m) yra Ardėnų aukštumos šakoje, Belgijos ir Vokietijos pasienyje.
Nyderlandų kraštovaizdis (Limburgo provincija)
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Žiemos švelnios, gruodžio–vasario vidutinė temperatūra 2,2 °C; šalčiausias mėnuo – sausis (aukščiausia temperatūra 4–5 °C, žemiausia iki –1 °C). Vasaros palyginti vėsios, birželio–rugpjūčio vidutinė temperatūra 16,4 °C; šilčiausias mėnuo – liepa (aukščiausia temperatūra 20–22 °C, žemiausia – iki 11–14 °C).
Vyrauja vakarų vėjai, jie atneša drėgną orą iš Atlanto vandenyno ir Šiaurės jūros. Didelis santykinis oro drėgnis (gruodį 86–92 %, gegužę–birželį – 68–77 %), dažni (iki 220 d. per metus) rūkai ir krituliai (daugiausia lietus). Per metus iškrinta 650–880 mm kritulių, daugiausia spalio–sausio mėnesiais.
Vidaus vandenys
Per Nyderlandus teka Reino, Maso ir Šeldės žemupiai. Reino žemupys susideda iš 2 šakų.
Pagrindinė pietinė šaka – Waalis (teka į vakarus; ilgis 86 km); kita šaka teka į šiaurės vakarus ir suskyla dar į 2 mažesnes šakas: IJsselį (teka į šiaurę, į IJsselmeerio tvenkinį) ir Žemutinį Reiną (teka į vakarus beveik lygiagrečiai Waaliui, dar vadinamas Leku, Naujuoju Masu; Naujojo vandens kelio kanalu įteka į Šiaurės jūrą). Ilgiausia upė – Masas (Nyderlandų teritorijoje 250 km); jo vaga sekli, vingiuota, nuolydis labai mažas (nuo Belgijos sienos iki Šiaurės jūros tik apie 45 metrai). Netoli žiočių Masas pasidalija į dvi estuarijos šakas (viena jų protaka jungiasi su Waaliu). Šalies pietvakarinėje dalyje yra dvi Šeldės estuarijos šakos – Vakarų Šeldė (ja eina vandens kelias iki Belgijos uosto Antverpeno) ir Rytų Šeldė. Nyderlandų upės yra reguliuotos ir kanalizuotos. Norint išvengti potvynių pavojų, upių krantus jau 10 a. pradėta apkasti pylimais; iki 1450 pylimus turėjo visos didžiosios šalies upės.
Waalio ir Maso santaka (priekyje – Loevesteino pilis, Gelderlando provincija)
Daugelį kartų (20 a. pabaigoje – 1993, 1995, 1997) išsiliejus Reinui ir Masui pylimai buvo apgriauti.
Nyderlanduose daug kanalų. Amsterdamo uostą Šiaurės Olandijos kanalas jungia su Den Helderio uostu, Šiaurės jūros kanalas – su IJmuideno uostu, Amsterdamo–Reino kanalas – su Waalio upe. Rotterdamo uostą Naujojo vandens kelio kanalas jungia su Šiaurės jūra. Šalies šiaurėje Groningeno, Harlingeno, Delfzijlio uostai kanalais sujungti su Emso įlanka (Šiaurės jūra) ir IJsselmeerio tvenkiniu. Nyderlandų vandens keliai Almelo–Noordhorno kanalu sujungti su Vokietijos vandens keliais, Šeldės–Reino, Gento–Terneuzeno kanalu ir kitais kanalais – su Belgijos vandens keliais.
Nyderlandų ežerai ledyninės kilmės, nedideli (jų daugiausia šalies šiaurėje). 1564, nusausinus Bergemeerio ežerą (dabartinė Šiaurės Olandijos provincija), buvo įrengtas polderis. Beemsterio polderis (įrengtas 17 a. pradžioje) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1999). 18 a. nusausinta keliasdešimt ežerų Šiaurės Olandijos, Pietų Olandijos ir Zelandijos provincijose. 1848 buvo nusausintas Haarlemmermeerio ežeras (168 km2), buvęs tarp Amsterdamo, Haarlemo ir Leideno. 20 a. pirmoje pusėje Afsluitdijko šliuzų pylimu (apie 30 km) buvo atitverta buvusios Zuiderzės įlankos pietinė dalis – susidarė gėlas IJsselmeerio tvenkinys. Nusausintoje jo pietrytinėje dalyje buvo įrengti polderiai, sukurta nauja Flevolando provincija.
Nyderlandų pietvakarinėje dalyje, siekiant apsaugoti pajūrį nuo audrų sukeltų potvynių, 1956–97 užtvankomis nuo jūros buvo atitvertos Reino, Maso ir Šeldės upių žiotys. Dėl pastatytų pylimų ir užtvankų šalies plotas padidėjo nuo 33 600 km2 (1960) iki 41 526 km2 (1997).
Nyderlandų kranto linija sutrumpėjo nuo 1960 km (1840) iki 451 km (21 a. pradžia).
Dirvožemiai
Pajūryje, kopų ruože, yra pradžiažemių ir jauražemių. Už kopų plyti maršos – teritorijos, susidariusios iš dumblingų, smėlingų ir molingų jūrinių nuosėdų; jų drėgmės režimą reguliuoja polderiai. Per 5–8 m. čia susidaro žemdirbystei tinkami dirvožemiai. Jaunų maršų dirvožemiai derlingi, juose gausu organinių ir mineralinių junginių, senų maršų dirvožemiai rūgštėja, įmirksta, juos nuolat reikia purenti, tręšti. Nyderlandų šiaurinėje ir vidurinėje dalyje už maršų teritorijų dirvožemiai durpingesni, turi glėjiškumo požymių. Norint juos pagerinti paviršinis sluoksnis nukasamas, o vietoj jo užpilamas puveningas, mineralinių junginių gausus sluoksnis (kartais iki 0,5 m storio). Taip susidaro trąšažemiai, vadinamieji plagenai. Palyginti nedaug pakitę iš pleistoceno nuosėdų susidarę dirvožemiai, tarp jų – jauražemiai Drenthės provincijos šiaurėje, t. p. išplautžemiai, susidarę molingose Šiaurės Brabanto ir liosinėse Limburgo provincijos nuogulose.
maršos (Šiaurės Brabantas)
Augalija
Natūraliõs augalijos išlikę nedaug, vyrauja kultūrinis kraštovaizdis. Apie 30 % Nyderlandų paviršiaus užima upių estuarijų ekosistemos, kartu arba pakaitomis veikiamos upių ir druskingo jūros vandens; pajūryje auga halofitai, toliau nuo jūros – kopų, pelkių augalai. Nusausintuose plotuose – pievos, jose yra nendrių, viksvų.
Nyderlandų vakarinėje dalyje yra pelkėtų alksnynų, užliejamų alksnių ir uosių, drėgnų uosių ir ąžuolų miškų. Toliau nuo jūros, šalies rytinėje dalyje vyrauja beržų ir ąžuolų, bukų ir ąžuolų miškai. Upių slėniuose auga ąžuolų ir skroblų miškai, Nyderlandų pietuose yra bukų miškų. Daug viržynų.
Gyvūnija
Veisiasi gyvūnai, būdingi visai Europai: žinduoliai – voverės, kiškiai, stirnos, šernai, lapės, barsukai; paukščiai – laukinės antys, paukštvanagiai, šarkos, kikiliai, zylės; ropliai – gluodenai, žalčiai, gyvatės, varlės, rupūžės. Vidaus vandenyse yra lynų, lydekų, ešerių, ungurių.
Prie vandens telkinių ir pajūryje peri vandens ir pelkių paukščiai – kormoranai, garniai, antys, žąsys, gulbės, kirai ir kiti sėjikinių šeimos paukščiai, girnovės. Daug žiemojančių paukščių, atskrendančių iš šiaurės.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 11,24 % (3958 km2; 2002 – 14,2 %) Nyderlandų paviršiaus. Yra 20 nacionalinių parkų, 160 kitų saugomų gamtos objektų.
Ezumakeego gamtos rezervatas
Nacionaliniuose parkuose saugoma kopos, vandens užliejamos teritorijos, upių slėniai, salos, vandens paukščių lizdavietės, miškai, pelkės, durpynai, viržynai, kiti gamtos objektai. Seniausi nacionaliniai parkai (abu Gelderlando provincijoje) – Veluwezoomo (6000 ha; įkurtas 1930) ir De Hoge Veluwės (5500 ha; įkurtas 1935). Didžiausias (37 000 ha) yra Rytų Šeldės nacionalinis parkas (Zelandijos provincijoje; įkurtas 2002). Kiti žymesni nacionaliniai parkai: De Biesboscho, De Groote Peelio, Dwingelderveldo, De Weeribbeno, Schiermonnikoogo, Zuid-Kennemerlando ir kiti. Waddenzės įlanka 1986 paskelbta biosferos rezervatu (išbraukta 2018), nuo 2009 įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. 2018 biosferos rezervatu paskelbtas Maasheggenas – Maso slėnio agrokultūrinis kraštovaizdis (šalies pietrytinėje dalyje). 55 Ramsaro konvencijos (Nyderlanduose įsigaliojo 1980) saugomos vietovės (plotas 9058,5 km2).
Europos ekologinio tinklo Natura 2000 saugomos teritorijos: 77 turinčios paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą, 139 – buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.
Nyderlandų konstitucinė santvarka
Nyderlandų partijos ir profsąjungos
Nyderlandų ginkluotosios pajėgos