Nyderlandų švietimas

Nýderlandų švietmas, Olándijos švietmas

Švietimo sistemos istorija

Ankstyvaisiais viduramžiais Olandijos teritorijoje veikė bažnytinės, 18 a. pabaigoje – privačios mokyklos. Valstybinių mokyklų sistema susiformavo 19 amžiuje. 1900 įvestas privalomas 6 metų, 1933 – 7 m., 1950 – 8 m. mokslas, 1969 – privalomas mokslas 5–16 m. vaikams.

Švietimo sistema

Veikia valstybinės ir privačios, daugiausia katalikų ir protestantų bendruomenių išlaikomos, mokyklos (70 % mokinių lanko privačias mokyklas). Švietimą (ir privačias mokyklas) tvarko Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija. Mokoma olandų, Fryzijos provincijoje – fryzų kalba. Švietimo sistemą sudaro ikimokyklinis, pradinis, vidurinis (5 m. trunkantis pagrindinis vidurinis, 4 m. trunkantis parengiamasis profesiniam mokslui ir 6 m. trunkantis parengiamasis universitetiniam mokslui) ir profesinis mokymas.

Ikimokyklinis ugdymas (pirmosios ikimokyklinės įstaigos įsteigtos 1850) neprivalomas (apima vaikų lopšelius ir darželius vaikams iki 5 m., bendruomenių išlaikomas žaidimų grupes 2–5 m. vaikams). Pradinę mokyklą vaikai privalo lankyti nuo 5 m. amžiaus, daugiausia (net 99 %) pradeda lankyti nuo 4 metų. Vidurinę mokyklą lanko 12–18 m. moksleiviai. 2008 buvo 7534 pradinės (166 370 vaikų), 647 vidurinės (ir specialiojo ugdymo; 93 430 moksleivių), 60 suaugusiųjų ir profesinio rengimo (51 120 studentų), 36 aukštesniosios profesinės (38 290 studentų) mokyklos. Aukštasis mokslas mokamas. Baigusieji vidurinę mokyklą į aukštąją mokyklą priimami be egzaminų.

Aukštasis mokslas

Nuo 1993 aukštosios mokyklos skirstomos į mokslo tiriamuosius ir profesinio rengimo (aukštosios profesinės mokyklos) universitetus. Nuo 2002 universitetinės studijos yra trijų pakopų (pirmoji pakopa – 3–4 m., antroji – 1,5–2 m., trečioji – 3–4 metai). 2008 buvo 45 aukštosios profesinės mokyklos (apie 382 900 studentų), 19 mokslo tiriamųjų universitetų (apie 93 200 studentų). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Leideno universitetas (įkurtas 1575), Groningeno (įkurtas 1614), Amsterdamo (įkurtas 1632), Utrechto universitetas (įkurtas 1636), Amsterdamo laisvasis (įkurtas 1880), Delfto technologijų (įkurtas 1842), Wageningeno (įkurtas 1918), Nijmegeno katalikiškasis (įkurtas 1923), Erazmo Roterdamiečio (įkurtas 1913 Rotterdame), Tilburgo (įkurtas 1927), Maastrischto (įkurtas 1976), Eindhoveno technologijų (įkurtas 1956), Twente (įkurtas 1961 Enschede), Olandijos atvirasis (įkurtas 1984 Heerlene) universitetai.

Mokslų akademija

Olandijos karališkoji mokslų ir menų akademija (įkurta 1808).

Svarbiausios bibliotekos ir muziejai

Amsterdamo valstybinio muziejaus rūmai (1885, architektas P. J. H. Cuypersas, renovuoti 2003–2013)

Olandijos karališkoji biblioteka (įkurta 1798), Amsterdamo universiteto biblioteka (įkurta 1578; 4 mln. egzempliorių dokumentų), Leideno universiteto biblioteka (įkurta 1575; 3,5 mln. egzempliorių dokumentų). Amsterdamo valstybinis muziejus (įkurtas 1808), Nacionalinis van Gogho (įkurtas 1972), Rembrandto (įkurtas 1907; visi Amsterdame), Municipalinis (įkurtas 1862), Pašto (įkurtas 1929; abu Hagoje), Nacionalinis etnografijos (įkurtas 1837), Nacionalinis geologijos ir mineralogijos (įkurtas 1820; abu Leidene) muziejai.

Olandijos kultūra; Nyderlandų kultūra

2271

Nyderlandai

Nyderlandų gamta

Nyderlandų gyventojai

Nyderlandų konstitucinė santvarka

Olandijos partijos ir profsąjungos

Olandijos ginkluotosios pajėgos

Nyderlandų ūkis

Nyderlandų istorija

Olandijos santykiai su Lietuva

Olandijos literatūra

Olandijos architektūra

Olandijos dailė

Olandijos muzika

Olandijos choreografija

Olandijos teatras

Olandijos kinas

Olandijos žiniasklaida

Olandijos lietuviai