Nýderlandų kis, Olándijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Nyderlandai – ekonomiškai stipri valstybė. Iki 2008 prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės šalis viena sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių plėtojo savo ūkį.
2008 Nyderlandų BVP sudarė 909,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 670,2 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui (pagal perkamosios galios paritetą) – 40 300 JAV dolerių. Tiesioginės užsienio investicijos į Nyderlandų ūkį 2008 sudarė 726,9 mlrd. JAV dolerių. 2008 infliacija Nyderlanduose siekė 1,5 %. Užsienio skola 2007 buvo 2277 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Nyderlandų BVP sudarė 1018 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1118 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 58 061 JAV doleris (pagal perkamosios galios paritetą – 63 767 JAV doleriai). 2023 pradžioje infliacija siekė 4,4 %.
Nyderlandai su Belgija ir Liuksemburgu sudaro ekonominę ir muitų sąjungą Beniliuksą.
https://s.vle.lt/diagramos/252.html
Pramonė
Svarbiausios Nyderlandų naudingosios iškasenos – gamtinės dujos. Jos gaunamos Slochtereno telkinyje (šalies šiaurinėje dalyje, į rytus nuo Groningeno; telkinys rastas 1959), Drenthės provincijoje ir Šiaurės jūros šelfe. 2007 gauta 76,3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. daugiau kaip 50 % gaunamų dujų vamzdynais tiekiamos gretimoms šalims. Nedidelių naftos telkinių yra netoli Hagos, Delfto, Rotterdamo, Drenthės provincijoje; 2005 gauta 2,44 mln. tonų naftos. Nerentabilios akmens anglių kasyklos Limburgo provincijoje likviduotos. Netoli Hengelo (Nyderlandų rytuose) gaunama akmens druska, Winschoteno apylinkėse (Groningeno provincija) – kalio druskos; 2005 gauta 5 mln. tonų druskos. Limburgo provincijos pietinėje dalyje gaunama mergelis ir klintis, Maastrichto apylinkėse – kreida. Yra smėlio, žvyro telkinių.
2007 pagaminta 105,2 mlrd. kWh elektros energijos. apie 95 % jos pagamina šiluminės elektrinės (kūrenamos daugiausia gamtinėmis dujomis). Yra branduolinių elektrinių (Borsselės Zelandijos provincijoje, galia 477 MW; Dodewaardo Gelderlando provincijoje, galia 50 MW), geoterminių, vėjo elektrinių.
Nyderlandų apdirbamoji pramonė sukuria 14,1 % BVP (2005). Pramonės įmonių daugiausia šalies vakarinėje dalyje, ypač Rotterdamo ir Amsterdamo aglomeracijose, buvusiame Limburgo anglių baseine, Overijsselio provincijoje (Twentės regione), Šiaurės Brabante (Eindhovene, Tilburge, Bredoje). Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: maisto pramonė (Unilever, Heineken N. V. bendrovės), elektros mašinų gamyba, chemijos pramonė; jos sukuria apie 80 % pramonės produkcijos vertės. Maisto pramonė daugiausia gamina pieno produktus (sūrius, sviestą, pieno miltelius); kitos šakos – mėsos (Osse, Deventeryje), cukraus (Amsterdame, Groningene), malimo (Rotterdame), žuvų perdirbimo (Vlaardingene), alaus, bulvių perdirbimo, spirito, tabako, margarino pramonė. Nyderlanduose perdirbama iš atogrąžų šalių importuota žaliava – gaminama kakava, šokoladas (Amsterdame, Bredoje), ruošiama kavos, arbatos, tabako produkcija. Mašinų ir įrenginių gamybos svarbiausia bendrovė – VMF‑Stork; gaminami geležinkelio riedmenys (Amsterdame), varikliai (Zwollėje), plieninės konstrukcijos šliuzų ir tiltų statybai, polderių ir kiti siurbliai, ekskavatoriai. Laivų statyba (Rotterdamo uosto aglomeracijoje, Amsterdame, Vlissingene, Dordrechte, Krimpene). Daugiausia statomi nedideli laivai – vilkikai, greitaeigiai keleiviniai keltai, žemsemės ir žemsiurbės, povandeninių kabelių ir vamzdynų tiesimo laivai, upių laivai (pagal upių laivų statybą Nyderlandai pirmauja Europoje). Gaminami lengvieji automobiliai (Volvo, Mitsubishi koncernų įmonės), sunkvežimiai (DAF), dviračiai. Sparčiai plėtojama elektrotechnikos ir elektronikos pramonė (Philips koncerno įmonės Eindhovene); gaminami apšvietimo, audiovizualiniai, radiolokaciniai įrenginiai, medicinos aparatūra, buities prietaisai.
Plieną ir spalvotuosius metalus elektros mašinų gamybai tiekia metalurgijos įmonės, sutelktos daugiausia netoli uostų. Juodosios metalurgijos įmonė yra IJmuidene (kasmet išlydoma daugiau kaip 5 mln. tonų plieno), aliuminio lydymo – Delfzijlyje, Rotterdamo aglomeracijoje, Vlissingene, cinko lydymo – Budelyje (į pietryčius nuo Eindhoveno). Didelės naftos perdirbimo įmonės yra prie Rotterdamo ir Amsterdamo (Royal Dutch Shell bendrovė). Chemijos pramonė (koncernas Akzo Nobel N. V.) gamina plastikus (Arnheme, Bredoje, Emmene), vaistus (Amsterdame, Osse), mineralines trąšas, augalų apsaugos priemones (daugiausia Limburgo provincijos pietuose). Popieriaus pramonė gamina popierių, kartoną, tarą (fabrikai Apeldoorne, netoli Arnhemo, Maastrichte). Poligrafijos pramonė; leidybos koncerno Wolters Kluwer N. V. (būstinė Amsterdame) įmonių yra visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje (metinės pajamos daugiau kaip 3,4 mlrd. eurų, 2007). Tekstilės (įmonių daugiausia Šiaurės Brabante – Helmonde, Tilburge, Bredoje), stiklo, statybinių medžiagų pramonė. Gaminamas porcelianas, fajansas (Delfte, Maastrichte, Hagoje, Goudoje), šlifuojami deimantai (Amsterdame). Nyderlandų apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie 54 % Nyderlandų teritorijos (apie ketvirtadalį jos – polderiuose). Ariamoji žemė sudaro 32 % žemės ūkio naudmenų, pievos ir ganyklos – 62 %, sodai ir daržai – 6 %. Ūkiai daugiausia vidutinio dydžio (apie 15 hektarų; IJsselmeerio polderiuose daugiau kaip 30 hektarų), specializuoti, labai mechanizuoti (1 traktorius tenka maždaug penkiems hektarams ariamosios žemės). Auginama javai (kviečiai, miežiai, rugiai, kvietrugiai, avižos), cukriniai runkeliai, bulvės, kukurūzai (pašarui). Žemės ūkio augalų derlingumas labai didelis: kviečių – daugiau kaip 8 tonos iš hektaro, cukrinių runkelių – 55–60 tonų iš hektaro, bulvių – 40–43 tonų iš hektaro. Daržininkystė, gėlininkystė (daugiausia šiltnamiuose; produkcija eksportuojama). Šiltnamių (auginama salotos, agurkai, pomidorai, kitos daržovės, pievagrybiai, kambarinės gėlės) daugiausia Pietų Olandijos provincijoje, tarp Rotterdamo ir Hagos. Svogūninių gėlių (tulpių, hiacintų) tradicinis auginimo rajonas – tarp Haarlemo ir Leideno; jų plantacijų taip pat yra Fryzijos provincijos vakarinėje dalyje ir Flevolando provincijoje. Sodų daugiausia Betuwės regione (šalies vidurinės dalies pietuose, tarp Reino ir Maso) ir Limburgo provincijoje. Nyderlandų augalininkystės svarbiausi produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
galvijų ferma Montforte (Limburgo provincija)
avių banda prie Waddenzee (Vatų jūros)
Gyvulininkystės svarbiausios šakos – intensyvi galvijininkystė (daugiausia veisiami pieniniai Holšteino fryzų veislės galvijai), paukštininkystė (daugiausia veisiamos vištos), kiaulininkystė, avininkystė. Nyderlandų gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 4 lentelėje.
2
3
4
Žvejybos, buvusios vienos svarbiausių Nyderlandų ūkio šakų, reikšmė mažėja. Mažiau žvejojama Šiaurės jūroje. Nedideliais žvejybos kateriais pakrantės zonoje sugaunama silkių, plekšnių, menkių, krevečių; 2004 sugauta 600 600 tonų žuvų ir kitų jūrinių gyvūnų (išskyrus žinduolius).
Svarbiausi žvejybos uostai – IJmuidenas, Scheveningenas (Hagos dalis), Urkas, Den Helderis, Harlingenas, Vlissingenas. Rytų Šeldės žiotyse (Zelandijos provincija) veisiamos austrės.
2005 paruošta 1,11 mln. m3 medienos. Jos produkcija tenkina tik apie 10 % šalies poreikių.
Turizmas
Amsterdamas
Keukenhofo gėlių parkas
Turizmas – viena svarbiausių Nyderlandų ūkio šakų. 2004 šalį aplankė 9,65 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos (daugiau kaip 27 %), Didžiosios Britanijos (apie 18 %), Belgijos (daugiau kaip 8 %), Prancūzijos, Italijos, Ispanijos. Pajamos iš turizmo 10,42 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2004). Užsienio turistų labiausiai lankomas Amsterdamas (apie pusę visų atvykstančių turistų). Kiti lankomiausi didesni miestai: Haga, Rotterdamas (ypač jo uostas), Delftas (fajanso dirbtuvės), Leidenas (seniausias šalies universitetas), Utrechtas, Maastrichtas; mažesni miestai: Middelburgas, Enkhuizenas, Leeuwardenas. Saviti Nyderlandų turistiniai objektai: Keukenhofo gėlių (tulpių) parkas (Pietų Olandijos provincijoje, prie Lissės miesto, tarp Haarlemo ir Leideno), gėlių plantacijos, Aalsmeerio gėlių birža, Alkmaaro sūrių mugė, Kinderdijko ir kiti vėjo malūnai, Nyderlandų kanalai, Vakarų Fryzų salos.
Miesto svarstyklių pastatas Alkmare (16 a. vidurys)
Nyderlandų gyventojų labiausiai mėgiami pajūrio kurortai (platūs paplūdimiai, kopos): Scheveningenas, Zandwoortas, Katwijkas, Noordwijkas. Poilsiaujama taip pat prie upių Zelandijos provincijoje, prie IJsselmeerio tvenkinio, Fryzijos provincijos ežerų, kai kuriuose nacionaliniuose parkuose (De Hoge Veluwės, Schiermonnikoogo).
Transportas
Roosendaalio geležinkelio stotis (pastatyta 1854)
pakeliamasis Kampereiland tiltas
Geležinkelių yra 2800 km (2007), iš jų elektrifikuota 2064 kilometrai. Automobilių kelių 135 470 km (2007), iš jų apie 2580 km – automobilių magistralės (greitkeliai). Amsterdamo ir Rotterdamo aglomeracijų teritorijose jos elektrifikuotos, vietomis eina giliais tuneliais po upių vagomis ir kanalais. Nyderlandų automobilių kelių tinklas – vienas tankiausių pasaulyje. Dviračių kelių apie 19 000 kilometrų.
Nyderlandų upės ir gausūs kanalai sudaro tankiausią pasaulyje vandens kelių sistemą. Laivuojamų vidaus vandenų kelių, tinkamų laivams iki 50 tonų keliamosios galios, yra 6215 km (2007). Kanalais ir upėmis pervežama apie trečdalį visų krovinių.
Jūrų prekybinį laivyną sudaro 622 laivai (2008), iš jų 381 krovininis laivas, 76 – konteinervežiai, 44 – chemijos pramonės produktų tanklaiviai, 15 – suskystintų dujų, 11 – naftos tanklaivių. Su Nyderlandų vėliava plaukioja 203 kitų šalių laivai, iš jų daugiausia Vokietijos (75 laivai), Danijos (29), Švedijos (28), Suomijos (14), Jungtinių Amerikos Valstijų (14). Kitose šalyse registruoti 178 Nyderlandų laivai (2008), iš jų daugiausia Nyderlandų Antilų salose (38), Filipinuose (23), Kipre (22), Gibraltare (21), Antigvoje ir Barbudoje (20), Panamoje (14). Rotterdamo uosto kompleksas – didžiausias Europos Sąjungoje (kasmet perkraunama daugiau kaip 350 mln. tonų krovinių; yra naftos, konteinerių terminalai). Kiti jūrų uostai – Amsterdamas, IJmuidenas, Terneuzenas, Vlissingenas, Eemshavenas, Delfzijlis, Harlingenas.
Afsluitdijko šliuzų pylimas
Nyderlanduose yra 27 oro uostai (2007). Didžiausias – Schipholio tarptautinis oro uostas netoli Amsterdamo (47,43 mln. keleivių, 1,6 mln. tonų krovinių, 2008); kiti tarptautiniai oro uostai – Rotterdamo, Maastrichto, Eindhoveno, Texelio. Karališkosios oro linijos (Koninklijke Luchtvaart Maatschappij; KLM) – seniausios pasaulyje (įkurtos 1919).
Nyderlanduose tankus vamzdynų tinklas; dujotiekių yra 3816 km, naftotiekių – 365 km, produktotiekių – 716 km (2008). Dujotiekiais gamtinės dujos eksportuojamos į Vokietiją, Belgiją, Liuksemburgą, Prancūziją, Šveicariją, Italiją; naftotiekiai iš Rotterdamo ir Amsterdamo uostų per Nyderlandų teritoriją eina į Vokietiją, Belgiją.
Bankai
2009 veikė centrinis Nyderlandų bankas (įkurtas 1814, būstinė Amsterdame), daugiau kaip 90 komercinių bankų, apie 30 užsienio bankų (iš jų – 25 Europos Sąjungos šalių) skyrių. Didžiausi bankai (abu Amsterdame): ABN AMRO bankas ir Rabobank (įkurtas 1972). Didžiausia ir pirmoji tokio pobūdžio finansų bendrovė Europoje – bankų ir draudimo grupė Internationale Nederlanden Groep (ING, įkurta 1991 susijungus trečiam pagal dydį šalies bankui NMB Postbank ir šalies draudimo didžiausiai bendrovei Nationalen‑Nederlanden).
Nyderlandų piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj Nyderlandų guldeno.
Amsterdame veikia seniausia pasaulyje vertybinių popierių birža – Amsterdamo birža (įkurta 1602, 2000 su Briuselio ir Paryžiaus vertybinių popierių biržomis susivienijo į Euronext), Rotterdame – prekių birža (įkurta 1598; naftos produktai).
Užsienio prekyba
Nyderlandų užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2007)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2008 eksportuota prekių už 537,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota – už 485,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia mašinos ir transporto priemonės, gamtinės dujos, degalai, tepalai, kita chemijos pramonės produkcija, elektronikos prekės, maisto produktai (daugiausia sūriai, sviestas, pieno milteliai, daržovės, mėsa ir jos produktai), gyvi gyvuliai. Specifinės Nyderlandų eksporto prekės – skintos ir vazoninės gėlės, tulpių, hiacintų svogūnėliai, sodinukai. Importuojama daugiausia nafta, javai, pašarai, įvairūs pusgaminiai, mašinos, transporto priemonės, siuvimo pramonės produkcija.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2019 prekybos apyvarta tarp Nyderlandų ir Lietuvos sudarė 2,785 mlrd. eurų. Lietuva į Nyderlandus eksportavo prekių už 1,075 mlrd. eurų (10 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Nyderlandų už 1,71 mlrd. eurų (5 vieta pagal importą). Nyderlandai iš Lietuvos daugiausia importavo mineralinį kurą (17 %), Lietuva iš Nyderlandų – mašinas ir mechaninius įrenginius (14,5 %), farmacijos produktus (12 %). Nyderlandų tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 2,5 mlrd., Lietuvos į Nyderlandų ūkį – 0,73 mlrd. eurų.
2021 prekybos apyvarta tarp Nyderlandų ir Lietuvos sudarė 3,729 mlrd. eurų. Lietuva į Nyderlandus eksportavo prekių už 1,748 mlrd. eurų (daugiausia importavo įvairius chemijos produktus, tabaką ir perdirbtus tabako gaminius), importavo iš Nyderlandų už 1,98 mlrd. eurų (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius). Nyderlandų tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2021 sudarė 2,394, Lietuvos į Nyderlandų ūkį – 0,515 mlrd. eurų.
Nyderlandų BVP struktūra (2008)
-Nyderlandų pramonė; -Nyderlandų žemės ūkis; -turizmas Nyderlanduose; -Nyderlandų transportas; -Nyderlandų bankai; -Nyderlandų užsienio prekyba; -Nyderlandų ekonominiai ryšiai su Lietuva; -Olandijos pramonė; -Olandijos žemės ūkis; -turizmas Olandijoje; -Olandijos transportas; -Olandijos bankai; -Olandijos užsienio prekyba; -Olandijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
2271
Nyderlandų konstitucinė santvarka
Nyderlandų partijos ir profsąjungos
Nyderlandų ginkluotosios pajėgos