Nysa (Nýsa), miestas Lenkijos pietvakariuose, Opolės vaivadijoje, į pietvakarius nuo Opolės; apskrities centras.
42 151 gyventojas (2021).
Nysa įsikūrusi prie Nysos Kłodzkos upės (Oderio intakas), netoli jos ištakos iš Nysos ežero. Per Nysą eina Kędzierzyno‑Koźlės–Kłodzko geležinkelis ir plentas. Cukraus fabrikų, naftos perdirbimo ir chemijos pramonės įmonių įrenginių, krovininių automobilių gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, maisto (bulvių gaminių, konditerijos, malimo, pieno, mėsos), statybinių medžiagų, siuvimo, baldų pramonė. Odų dirbimo, vaistažolių įmonės.
Nysos pakraštyje – Wałbrzycho laisvosios ekonominės zonos INVEST‑PARK padalinys. Turizmas; prie Nysos ežero – poilsio centras (vandens sportas, pėsčiųjų ir dviračių maršrutai).
Opolės universiteto Teologijos fakultetas, aukštoji kunigų misionierių verbistų seminarija, Opolės Silezijos aukštoji dvasinė seminarija. Muziejus (archeologija, menas, dailieji amatai, istorija).
2271
Architektūra
Išliko miesto įtvirtinimų sienos fragmentų (16 a. anta pusė) su Ziębicių (19 a. atnaujintas) ir Vroclavo (1550 perstatyta renesansiniu stiliumi; visi apie 1350) bokštais. 16 a. pastatyta nauja fortifikacinė sistema su bastionais, pylimais, grioviais; 1741–58 Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis tvirtovę perstatė. Gotikinė Šv. Jokūbo ir šv. Agnietės katedra (14 a. pabaiga–15 a. pirma pusė) su varpine (15 a. pabaiga–16 a. pradžia).
Bažnyčios: gotikinė Šv. Barboros (14–15 a.; dabar evangelikų bažnyčia), vėlyvojo renesanso Šv. Roko (1637) ir Šv. Kryžiaus (1639), vėlyvojo baroko Šv. Petro ir šv. Pauliaus (1730, architektai M. Kleinas, F. A. Hammerschmidtas), neogotikinė Sopulingosios Dievo Motinos (1907), neoromaninė Šv. Elzbietos Vengrės (1911). Barokinis jėzuitų ansamblis: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1688, architektai M. Kirchbergeris, M. Kleinas; interjeras dekoruotas stiuko lipdyba, 17 a. antra pusė), seminarija (1657, architektas M. Werneris; dabar muzikos mokykla), kolegijos pastatas (1686, architektas P. Schülleris), gimnazija (1725, architektai Chr. Tauschas, M. Kleinas). Dominikonų vienuolyno ansamblis (18 a. antra pusė): barokinė Šv. Dominyko bažnyčia, vienuolynas (1830 perstatytas klasicistiniu stiliumi ir pritaikytas ligoninei). Kiti pastatai: vėlyvojo renesanso miesto svarstyklių namas (1604, 1948 rekonstruotas; dabar biblioteka), barokiniai vyskupų rūmai (apie 1660–80, architektas C. Rossi; fasadas, 1729, architektas F. A. Hammerschmidtas; dabar muziejus), 16–19 a. gyvenamieji namai.
2271
Istorija
Įkurta 12 amžiuje. Nuo 1201 Vroclavo vyskupų valda, nuo 13 a. antros pusės vyskupo valdomos kunigaikštystės sostinė. Miesto teisės nuo 1223. Nuo 14 a. pirmos pusės priklausė Čekijai, nuo 1526 – Habsburgų imperijai. 14–17 a. plėtota prekyba ir amatai (meno dirbinių gamyba, gelumbės, vėliau drobės audimas).
Vienas Silezijos kultūros centrų: 1417–1575 veikė gimnazija, nuo 1555 – spaustuvė, nuo 1624 – jėzuitų kolegija.
Per 1618–48 Trisdešimties metų karą ir 18 a. karus dėl Silezijos sugriauta. Nuo 1742 priklausė Prūsijos karalystei (vokiškai vadinta Neisse), buvo įtvirtinta. 1810 sekuliarizuotos vyskupo valdos.
Nuo 19 a. plėtota pramonė.
Per II pasaulinį karą mieste veikė 6 priverstinio darbo stovyklos, Gross‑Roseno koncentracijos stovyklos padalinys. Dėl karo veiksmų sugriauta apie 50 % Nysos pastatų. 1945 perduota Lenkijai; atstatyta. 1945–75 ir nuo 1999 Nysa – apskrities centras.
2271
Neisse