obelnė blakùtė (Cacopsylla mali), blakučių (Psyllidae) šeimos vabzdys. Kenkia sodams. Obelinė blakutė paplitusi visame pasaulyje.
3,4–3,7 mm ilgio, galva ir krūtinė gelsvai žalios. Patelių pilvelis pirmoje vasaros pusėje gelsvas ar žalsvas, rudenį rausvas, tamsesnėmis juostelėmis. Patinai gelsvi su išilginėmis oranžinėmis juostelėmis. Sparnai permatomi, ilgesni už kūną. Obelinė blakutė gali šokinėti ir skraidyti. Per metus išsivysto 1 karta. Kenkia sodams. Suaugusios obelinės blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau kriaušių, lapų, lervos – iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Pažeidimo vietoje būna daug saldžių lipnių kenkėjo išskyrų. Kiaušiniai (gelsvi, 0,3–0,4 mm ilgio) dedami po vieną arba krūvelėmis į žievės įdubas, žiemoja ant plonų vaismedžių šakučių. Lervos iš pradžių plokščios oranžinės, vėliau gelsvėja, turi trumpas antenas ir kojas, dar vėliau – melsvai žalsvos, turi sparnų užuomazgas. Obelinės blakutės pažeisti lapai susisuka, išblykšta ir nudžiūsta, žiedpumpuriai, žiedai ar obuolių užuomazgos nubyra.
obelinė blakutė: a – suaugęs vabzdys, b – lerva
Apsaugos priemonės: nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo sodai purškiami ovicidais, lervos naikinamos insekticidais.