óbelys, daugiamečiai sėklavaisiniai vaismedžiai. Kilę iš erškėtinių (Rosaceae) šeimos kelių obels genties rūšių, iš kurių dažniausiai auginama miškinė obelis (Malus sylvestris). Dauguma botanikų visas kultūrines obelis laiko viena kultūrinės kilmės rūšimi – namine obelimi (Malus domestica), kilusia iš miškinės obels, žemosios obels (Malus pumila) ir jos atmainų. Obelų veislių yra apie 10 000. Vaismedžiai išgyvena iki 100 m., 10–15 m aukščio. Jiems tinka vidutinio sunkumo dirvožemiai. Obelų vainikai piramidiški arba rutuliški. Lapai kiaušiniški, apskriti, elipsiški; rinčiuotais, dantytais arba pjūkliškais pakraščiais. Žiedai rausvi, rečiau balti, raudoni, dvilyčiai, susitelkę į skėtiškus žiedynus.

obels žiedai

Vaisiai

naminės obels šakelės su vaisiais

Vaisiai apvalūs, ritiniški, apvaliai ritiniški, kiaušiniški, kūgiški, apvaliai kūgiški, vapiški; būna maži (26–50 g), vidutiniai (76–100 g), dideli (126–175 g), labai dideli (daugiau kaip 175 g). Daugumos obelų veislių obuolių odelės paviršius nevienodos spalvos: viena spalva šviesesnė (pvz., žalsva, žalsvai gelsva, šviesiai geltona, auksinė) vadinama pagrindine, kita ryškesnė (pvz., oranžinė, plytinė, rausva, raudona, purpurinė) – papildomąja. Minkštimas baltas, kreminis, gelsvas, žalsvas, rausvas, raudonas; tirpstantis, sviestinis, švelnus, purus, smulkiai arba stambiai grūdiškas, rupus, tankus. Obuoliai būna saldūs, rūgštokai saldūs, rūgščiai saldūs, saldokai rūgštūs, saldžiai rūgštūs, vyno saldumo, vyno rūgštumo. Valgomi švieži, džiovinti ir apdoroti; turi 80–88 % vandens, 5–15 % angliavandenių, 0,2–1,2 % rūgščių, 1,5–46 mg% vitamino C, pektinų, mineralinių ir aromatinių medžiagų.

Pagal obuolių vartojimo laiką obelų veislės skirstomos į vasarines (‘Abrikosinis’, ‘Avenarijus’, ‘Baltasis alyvinis’, ‘Close’, ‘Geltonasis arkadas’, ‘Konfetnoje’, ‘Korobovka’, ‘Melba’, ‘Persikinis’, ‘Pilkasis alyvinis’, ‘Popierinis’, ‘Suislepp’ (‘Avietinis’) – vaisiai prinoksta liepos–rugpjūčio pabaigoje, vartojami 2–3 savaites ir ilgiau), rudenines (‘Auksis’, ‘Beržininkų ananasas’, ‘Beržininkų avietinis’, ‘Delikates’, ‘Keistutis’, ‘Milton’, ‘Orlovskoje polosatoje’, ‘Paprastasis antaninis’, ‘Prima’, ‘Rudeninis dryžuotasis’, ‘Sierinka’, ‘Zorenka’, ‘Žemaičių grietininis’, ‘Žiguliovskoje’ – vaisiai prinoksta rugsėjo mėnesį, vartojami 1–3 mėn.) ir žiemines (‘Aldas’, ‘Antej’, ‘Baltarusijos sinapas’, ‘Bogatyr’, ‘Cortland’, ‘Fameuse’ (‘Snieginis’), ‘Kaunis’, ‘Kulikovskoje’, ‘Landsberger Renette’ (‘Landsbergo renetas’), ‘Lietuvos pepinas’, ‘Lobo’, ‘McIntosh’ (‘Mekintošas’), ‘Melrose’ (‘Melrouz’), ‘Moskovskoje zimneje’, ‘Noris’, ‘Puikis’, ‘Reinette Coulon’ (‘Kulono renetas’), ‘Rubin’, ‘Sinap orlovskij’, ‘Sparten’ (‘Spartan’), ‘Šafraninis pepinas’, ‘Štaris’, ‘Transparente de Cronsels’ (‘Kronselinis’), ‘Vytenis’, ‘Wealthy’ (‘Uelsi’), ‘Zviozdočka’ – vaisiai prinoksta lapkričio–sausio mėnesiais, išsilaiko iki vasario–birželio).

obuolių derlius

Obelų dauginimas

Obelys dauginamos skiepijimu, sėklomis (poskiepiams išauginti ir selekcijai), atlankomis ir auginiais. Produktyviausios 15–30 metų.

Lietuvoje

Lietuvoje yra apie 1000 obelų veislių. Jos tiriamos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute. Lietuvos soduose apie 55 % visų vaismedžių yra obelys.

Ligos ir kenkėjai

Dažniausios ligos: rauplės, puviniai, paprastasis vėžys (augalų vėžiai). Kenkėjai: obeliniai amarai, blakutės, kandys, žiedgraužiai, vaisėdžiai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką