obuoli lakymas. Per anksti nuskynus obuolius vaisiai būna prastesnio skonio, spalvos ir aromato, laikymo metu dažniau serga fiziologinėmis ligomis (poodine dėmėtlige, apdegimais, paruduoja minkštimas). Derlius sumažėja ir kai suvėlinamas obuolių skynimas – dalis vaisių nubyra, pablogėja jų pervežamumas ir laikymas (obuoliai nepakelia žemos temperatūros ir tampa neatsparūs grybiniams puviniams).
Nuskinti obuoliai rūšiuojami ir per 2–3 h atvėsinami iki 3–5 °C temperatūros; laikomi švariuose sausuose, be pašalinių kvapų, dezinfekuotuose konteineriuose ar dėžėse. Obuoliais saugykla pripildoma per 3–4 dienas, kad būtų optimalus aplinkos oro santykinis drėgnis (90–95 %). Optimali saugyklos oro temperatūra įvairių veislių obuoliams šiek tiek skiriasi (0–3,5 °C). Jei santykinis oro drėgnis mažesnė kaip 90 %, obuoliai vysta, netenka atsparumo, greičiau nyksta. Laikymo metu temperatūros kaita turi būti ne didesnė kaip ±1 °C.
Rudeniniai obuoliai kartu su žieminiais obuoliais nelaikomi, nes rudeniniai obuoliai išskiria daugiau etileno ir nokina žieminius, t. y. sutrumpina jų laikymosi trukmę. Kartu su obuoliais nelaikomos kriaušės, nes jos t. p. išskiria etileno. Saugyklose su kontroliuojamu aplinkos oru deguonies ir anglies dioksido koncentracija turi būti optimali kiekvienos veislės obuoliams. Deguonies ir anglies dioksido koncentracija laikymo metu neturi keistis daugiau kaip ±0,5 %. Laikyti kontroliuojamajame aplinkos ore vaisiai aklimatizuojami, t. y. per keletą dienų saugyklose kamera išvėdinama ir temperatūra pakeliama 6–8 °C. Jei padidėja deguonies koncentracija (nuo 2–5 % iki 21 %) ir temperatūra (nuo 0–1 °C iki 15–18 °C), obuolių odelė ir minkštimas per keletą dienų paruduoja ir vaisiai tampa netinkami vartoti.
1704