Oficiãliojo tautiškùmo teòrija, Oficialiosios valdininkystės teorija, Rusijos imperijos 19 a. (pirmiausia imperatoriaus Nikolajaus I valdymo laikotarpio, 1825–55) konservatyvi valstybės doktrina, diegta švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Svarbiausi principai – stačiatikybė, vienvaldystė, tautiškumas – trys vadinamieji rusiškieji pradai, neva ginantys Rusijos jėgą ir didybę nuo sugadintos Vakarų Europos. Šiuos principus 1832 pranešime imperatoriui suformulavo švietimo ministro pavaduotojas (nuo 1833 ministras) S. Uvarovas ir 1834 paskelbė cirkuliare mokymo apygardų globėjams. Pagal šią teoriją, valstybės valdžia remiasi bajorais ir valstiečių bendruomenėmis, o baudžiava yra neišvengiama. 20 a. pradžioje teorija tapo juodašimčių organizacijų ideologijos pagrindu. Oficialiojo tautiškumo teorijos terminą pirmasis 1872 žurnale Vestnik Evropy pavartojo istorikas A. Pypinas.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |