ogivà (pranc. ogive – strėlė), konstrukcinis architektūros elementas – smailioji arka, dažniausiai paaukštinta (arkos pakilimas didesnis kaip pusė apskritimo). Būdinga liepsnotosios gotikos architektūrai. Apie 1230 terminą pirmasis pavartojo prancūzas Villard’as de Honnecourt’as savo užrašuose apie architektūrą.
2271