oinochojė (terakota, 10 a. pr. Kr. pabaiga–9 a. pr. Kr. pradžia, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
oinochojė (bronza, 6 a. pr. Kr. pabaiga, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
oinochòjė (gr. oinochoē < oinos – vynas + cheō – įpilu), senovės graikų ąsotis vynui semti ir pilstyti. Viena graikų vazų. Būdinga ovaliai gaubtos sienelės, neaukštas kaklelis su įspaustu snapeliu, virš kaklelio iškilusi, grakščiai išlenkta aukšta ąselė. Gamintas iš molio arba metalo. Molinės oinochojės dekoruotos vazų tapybos stiliais (geometriniu, kiliminiu, juodafigūrės ir raudonfigūrės keramikos), metalinės – spaustais ir kalinėtais ornamentais, figūriniais motyvais. Plito senovės Graikijoje 11–2 a. prieš Kristų, vėliau senovės Romoje. Į oinochoję panašių indų sukurta ir vėlesniais (Renesanso, neoklasicizmo) laikotarpiais.
2972