Okinavà (Okinawa), didžiausia Riukiu salyno sala. Priklauso Japonijai. Plotas 1200 km2, ilgis 110 km, plotis 5–25 kilometrai. Apie 1,34 mln. gyventojų (2018). Okinava su gretimomis mažomis salomis sudaro Riukiu salyno grupę – Okinavos salas; šios salos su kitomis Riukiu salyno salų grupėmis priklauso Okinavos prefektūrai. Saloje yra prefektūros administracinis centras Naha (318 200 gyventojų, 2018). Kiti didesnieji miestai: Okinava, Urasoe, Ginovanas.
Okinavos kranto linija vingiuota, yra pusiasalių. Pakrantėse – koralų rifai. Sala susidariusi iš klinties ir vulkaninių uolienų. Karstas. Paviršiaus didžiausias aukštis 498 metrai.
Klimatas subtropinis musoninis. Būna taifūnų. Miškai, krūmynai, bambukynai.
Auginama ryžiai, cukranendrės, ananasai, batatai, daržovės. Žvejyba. Tekstilės pramonė, cukraus gamyba. Tradiciniai dailieji amatai. Turizmas. Nahos jūrų uostas ir oro uostas. Keltai jungia Okinavą su kitomis salomis.
Istorija
Senovės laikais ir viduriniais amžiais Okinavos istorija plėtojosi atskirai nuo Japonijos ir Kinijos. Nuo 12 a. Okinava priklausė Riukiu karalystei, kuri 15 a. tapo Kinijos vasale. 16 a. Okinavą pasiekė europiečiai. 1609 Sacumos daimiai, palaikomi Tokugavos šiogūnato, užėmė Okinavą ir tapo jos valdovais. 1868 prijungta prie Japonijos. 1879 gavo prefektūros statusą. Per II pasaulinį karą (1939–45) 1945 04–06 Okinavos rajone tarp Sąjungininkų (Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos) ir Japonijos įvyko vienas didžiausių mūšių Ramiajame vandenyne. Sąjungininkai turėjo apie 450 000, Japonija – apie 120 000 karių. Abi puses palaikė aviacija. Per mūšį Japonija prarado apie 117 000 karių, 16 laivų; Sąjungininkų nuostoliai: apie 12 000 žuvusių, apie 37 000 sužeistų, prarasta 36 laivai. Sąjungininkai užėmė Okinavą ir toliau tęsė puolimą Ramiajame vandenyne. 1945–72 okupuota Jungtinių Amerikos Valstijų, kuri čia įkūrė savo karinę bazę. 1972 grąžinta Japonijai, bet amerikiečių kariai saloje tebėra dislokuoti.