Oksywų kultūra (Oksývų kultūrà), geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 2 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. dabartinės Rytų Pomeranijos ir Vyslos žemupio teritorijoje. Pavadinta pagal Oksywie kaime (ties Gdynia) aptiktą kapinyną. Žmonės vertėsi žemdirbyste (javai, kviečiai), gyvulininkyste (avys, galvijai). Iš vietinių rūdų gamino metalinius dirbinius (kalavijai, ietigaliai, sagtys). Būdingi kiaušinio, statinaitės formos keramikos dirbiniai.
Oksywų kultūros žmonės gyveno neįtvirtintose gyvenvietėse; namai stulpiniai, pasitaiko laikinų pastatų – žeminių, palapinių. Mirusieji laidoti sudeginti, virš kapų kartais dėtos stelos arba akmeninis grindinys. Vėliau mirusieji laidoti nedeginti, įkapės laidojant sulaužytos arba sudegintos. Šią kultūrą pakeitė Wielbarko kultūra.