oktiabrstai, Spãlio septynióliktosios sjunga (Sojuz semnadcatovo oktiabria), Rusijos liberalų partija, veikusi 1905–18.
Pradėjo veikti 1905 11, imperatoriui Nikolajui II 1905 10 30 paskelbus Spalio septynioliktosios manifestą. Telkė šio manifesto šalininkus, propagavo tvirtos konstitucinės monarchijos idėją, reikalavo demokratinių teisių ir laisvių, piliečių lygybės, asmens ir būsto neliečiamybės, buvo vieningos ir nedalomos Rusijos šalininkai (autonomiją ketino suteikti tik Suomijai). Agrarinį klausimą oktiabristai ragino spręsti perduodami valstiečiams nedirbamas valstybines žemes, kredituodami žemės pirkimą iš privačių savininkų.
1906 pradžioje oktiabristai turėjo apie 80 000 narių, 38 gubernijų ir 86 apskričių skyrius. Leido apie 50 laikraščių, svarbiausi – Slovo (1905–06) ir Golos Moskvy (1906–15). Vadovai: A. Gučkovas, M. Rodzianko, Pavelas Korfas, Dmitrijus Šilovas, Nikolajus Chomiakovas.
I Valstybės dūmoje oktiabristai turėjo 16, II – 54, III – 154 (gausiausia Dūmos frakcija), IV – 98 atstovus. Blokavosi daugiausia su nuosaikiaisiais dešiniaisiais kadetais. 1915 11 04 pasirašė 6 frakcijų susitarimą sudaryti Progresyvųjį bloką. Oktiabristų partija nustojo veikti. Per 1917 Vasario revoliuciją M. Rodzianko tapo Valstybės dūmos laikinojo komiteto pirmininku, vėliau A. Gučkovas įėjo į Laikinąją vyriausybę.