Òkunevo kultūrà, bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi antro tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje Pietų Sibire. Pavadinta pagal Okunevo uluse (Chakasijos respublika) 1928 rastą kapinyną. Žmonės vertėsi gyvulininkyste, medžiokle (meškos, vilkai, stirnos, elniai, švilpikai, ūdros, lūšys), žvejyba. Iš vario ir bronzos gamino žvejybos kabliukus, peilius, adatas, žiedus. Žiedė puodelio ir kūgio formos ištisai ornamentuotus keraminius dirbinius. Naudojo dviračius ir keturračius vežimus. Iš gyvūnų dantų ir kaulų gausiai gaminti amuletai ir papuošalai.
Okunevo kultūra išsiskiria akmeninėmis stelomis, kuriose vaizduotos fantastinės būtybės. Mirusieji laidoti nedeginti, akmenimis apdėtuose kapuose. Reikšmingiausias paminklas – Tas‑Chyzo akmeninė deivė. Visuomenėje nebuvo turtinio ir socialinio susiskaldymo.