oligárchija (gr. oligarchia − nedaugelio valdžia), valdymo forma, kai visa valdžia priklauso nedidelei žmonių grupei. Ši grupė vadovaujasi ne daugumos, bet asmeniniais interesais, priskiria sau didesnių nei paprastiems žmonėms galių ir privilegijų. Dažniausiai pasitaikanti oligarchijos forma – plutokratija.
Oligarchijos terminą pirmieji pavartojo senovės Graikijos filosofai Aristotelis ir Platonas. Aristotelis manė, kad yra trys idealios valdymo formos: monarchija, aristokratija ir polėtija. Jo požiūriu, oligarchija (pavyzdžiui, Spartoje ir Kartaginoje) yra nukrypimas nuo aristokratijos valdymo ir blogesnė valdžios forma nei demokratija, nes mažiau stabili (oligarchijoje slypi oligarchų tarpusavio bei oligarchų ir liaudies vaidai, o esant demokratijai liaudis pati prieš save nemaištaus). Oligarchinio valdymo pavyzdžių istorijoje būta daug, ankstyvaisiais laikais oligarchijos susidarydavo susivienijus besivaržantiems genčių ar kastų vadams, vėliau − diduomenei siekiant dalį valdžios paveržti iš karaliaus (pavyzdžiui, 13 amžiuje Anglijos karaliui ir baronams pasiekus kompromisą, surašytą Didžiojoje laisvių chartijoje). Viena garsesnių oligarchijų buvo 18 amžiaus pabaigoje Prancūzijos Direktorija. 19−20 amžiuje į oligarchiją dažniau pradėta žiūrėti ne kaip į valstybės valdymo formą, bet kaip į vadovavimo politinėms partijoms, profsąjungoms ir panašioms organizacijoms stilių. Pastebėta, kad svarbiausiu veiksniu susiklostyti oligarchiniam valdymui yra ne turtas, bet valdžia. Turintys valdžią asmenys dažnai manipuliuoja išskirtinėmis žiniomis apie organizacijos struktūrą, išsamesne informacija apie įvykius, naudojasi valdžios tęstinumu. Ilgainiui pavaldiniai ar paprasti partijos nariai pradeda nebematyti rimtesnės alternatyvos, suteikia daugiau galių oligarchams ir valdžios telkimasis nedaugelio rankose stiprėja. Tokios tendencijos pastebimos didelėse bendrovėse, korporacijose, Bažnyčios institucijų (pavyzdžiui, ordinų) hierarchijoje. Kai kurie sociologai (pavyzdžiui, R. Michelsas) mano, kad bet kurioje politinėje sistemoje yra oligarchijos tendencijų. 21 a. pradžioje sociologai ir politologai oligarchiją linkę laikyti pasenusiu terminu, nes pasakymas, kad tai kelių žmonių valdžia, neatspindi svarbių valdžios ypatybių, pavyzdžiui, demokratinėse šalyse opozicinės grupės dažniausiai nebūna valdančiųjų institucijų dalis (kitaip nei esant autoritariniam valdymui), jos dažnai (pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose ar Didžiosios Britanijos profsąjungose) lengvai ir greitai pakeičia valdantįjį elitą.