olimpiẽčiai, senovės graikų dievai, gyvenantys Olimpo kalne. Dievo Krono vaikai. Vadovaujami Dzeuso, sukilo prieš tėvą ir kitus vyresnės kartos dievus titanus. Juos nugalėję įsitvirtino Olimpo kalne ir pasidalijo pasaulio valdžią. Vyriausiuoju valdovu tapo Dzeusas; jo vaikai (Atėnė, Afroditė, Apolonas, Artemidė, Hermis ir kitos dievybės) t. p. buvo laikomi olimpiečiais. Nuo mirtingųjų, be kita ko, skyrėsi abejingumu žmonių jausmams ir kančioms.
Iš to kilęs žodis olimpietis, apibūdinantis didingai ramų, išdidų ir neprieinamą žmogų.