Olomouc (Òlomoucas), miestas Čekijos rytuose, į šiaurės rytus nuo Brno, prie Moravos upės; krašto centras.
100 700 gyventojų (2020). Geležinkeliai ir plentai į Prahą, Brno, Ostravą. Juodoji metalurgija, mašinų (metalo apdirbimo, žemės ūkio, tekstilės pramonės, elektros mašinų, dujinių prietaisų), maisto (cukraus, šokolado, mėsos, vaisių, daržovių, alaus, spirito), chemijos (plastikų, valymo priemonių, kosmetikos, farmacijos), tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (plytų, cemento), popieriaus, poligrafijos pramonė; technologijų parkas. Karinė bazė.
Palacký universitetas (įkurtas 1573). Filharmonija, Moravijos, lėlių, operetės teatrai. Kraštotyros istorijos, meno, arkivyskupijos (įkurtas 2006) muziejai. Zoologijos sodas. Kasmetinis tarptautinis gėlių festivalis.
2271
Architektūra
Rotušės aikštė su rotuše (14–16 a.) ir Švenčiausiosios Trejybės kolona (1716–54, architektas V. Renderis) Olomouce
Šv. Vaclovo katedra (1109, 1265 perstatyta gotikos, 1595 – vėlyvojo renesanso, 1700 – baroko stiliumi, 1890 įgavo negotikos bruožų, architektas G. Meretta). Romaniniai vyskupų rūmai (12 a.), gotikinė rotušė (14–16 a.) su renesansine lodžija ir bokštu (16 a. antra pusė; jame astronominis laikrodis). Vėlyvosios gotikos Šv. Mauricijaus bažnyčia (15 a. antra pusė–16 a. pirma pusė, barokinis interjeras), gotikinis dominikonų vienuolyno ansamblis su ankstyvojo baroko Šv. Mykolo bažnyčia (1680), barokiniai arkivyskupo rūmai (1665–85, manoma, architektas F. Lucchesa), barokinis vienuolynas (1679–1739, architektai G. Tencalla, D. Martinelli), vėlyvojo baroko jėzuitų kolegija su Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia (1719, architektas A. Glöcklis). Vienoje aikščių – Švenčiausiosios Trejybės kolona (1716–54, architektas V. Renderis); pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000). Šeši barokiniai fontanai (Jupiterio, Merkurijaus, Tritono, Neptūno, Heraklio ir Julijaus Cezario). Gynybiniai įtvirtinimai (1857), modernistinė Villa Primavesi (1905).
Šv. Urbono bažnyčia Olomouce (1888)
2271
Istorija
Įkurtas veikiausiai 8 amžiuje. Minimas nuo 1055. 11–13 a. moraviškosios Pršemislų linijos apanažas ir rezidencija. Nuo 1063 vyskupijos (nuo 1777 arkivyskupijos) centras. Nuo 1181 Moravijos markgrafystės sostinė. Apie 1246 gavo miesto teises. 1306 prie Olomouco katedros buvo nužudytas paskutinis Pršemislų dinastijos karalius Vaclovas III. 1479 Olomouce pasirašyta Vladislovo II Jogailaičio ir Motiejaus I Korvino taikos sutartis. 1573 mieste įkurta jėzuitų akademija (vėliau universitetas).
Per Trisdešimties metų karą 1642–50 Olomoucas buvo užimtas (vėliau sugriautas) Švedijos kariuomenės, prarado sostinės statusą (ja tapo Brno). Per Septynerių metų karą svarbi Austrijos tvirtovė, 1858 atlaikė Prūsijos kariuomenės apsiaustį.
Nuo 19 a. metalurgijos centras. 1848 imperatorius Ferdinandas I Olomouce atsisakė Austrijos, Vengrijos ir Čekijos sosto. 1850 mieste pasirašyta Austrijos ir Prūsijos sutartis (Austrijos spaudžiama Prūsija kuriam laikui atsisakė Vokietijos vienijimo planų). Olomouco tvirtovėje kalinti 1863–64 sukilimo dalyviai.
2271