Olomouco sutartis

Òlomouco sutarts (čekų k. Olomouckà punktace, vokiškai Olmützer Punktation), Òlmiuco sutarts (Olmützo sutartis), 1850 11 29 Austrijos ir Prūsijos sutartis dėl tarpusavio santykių. Pasirašyta Olomouce (Moravija, dabar Čekijos Respublika). Po 1848–49 revoliucijų (Tautų pavasaris) buvo paleista Vokietijos valstybių konfederacija, kurioje vyravo Austrija. 1850 03 Prūsijos iniciatyva sudarytas naujas Vokietijos valstybių susivienijimas – Erfurto sąjunga (be Austrijos), kur vyravo Prūsija. 1850 rudenį sukilo Heseno‑Kasselio kurfiursto pavaldiniai, pagelbėti kurfiurstui atžygiavo dėl įtakos Vokietijoje besivaržančių Austrijos ir Prūsijos kariuomenės, Austrijai ir Prūsijai iškilo karo grėsmė. Austriją parėmė Rusijos imperatorius Nikolajus I, Prūsija nusileido. Pagal Olomouco sutartį ji atsisakė pretenzijų vadovauti Vokietijos suvienijimo procesui, Erfurto sąjunga buvo paleista, atkurta senoji Austrijos dominuojama Vokietijos sąjunga (Austrija buvo linkusi kurti 1806 Napoleono I paleistos Šventosios Romos imperijos pakaitalą). Vėlesni 19 a. įvykiai parodė, kad Austrijos laimėjimas buvo laikinas.