Olỹvos taikà, 1660 05 03 sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir Švedijos, pasirašyta Olyvos (Oliwa, dabar Gdansko dalis) vienuolyne. Ja baigtas 1655–60 Šiaurės karas.
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atstovavo kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Sutarties šalims tarpininkavo Prancūzija ir Olandija. Prancūzija stengėsi sutaikyti Švediją su ATR, nes bijojo, kad Švedijai nusilpus ir pralaimėjus gali sustiprėti Prancūzijos priešas Austrijos Habsburgai. Karo išsekinta ATR norėjo taikos, o Austrijai priešinantis Prancūzija grasino jai karu. Olandijai rūpėjo laivininkystės ir prekybos laisvė Baltijos jūroje. 1660 01 prasidėjusias derybas paspartino Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo mirtis. Olyvoje buvo pasirašyta ir 1657 įstojusių į karą Austrijos ir Brandenburgo kurfiurstystės taikos sutartis. ATR valdovas Jonas Kazimieras, kaip Švedijos valdovų Vazų dinastijos vyresniosios linijos atstovas, atsisakė teisių į Švedijos karaliaus sostą. ATR liko Latgala (su Daugpiliu), ji atsisakė pretenzijų į kitą Uždauguvio (Livonijos) teritoriją, Švedijos valdomą pagal Altmarko paliaubas (1629) ir Stuhmsdorfo paliaubų sutartį (1635). ATR patvirtino Prūsijos kunigaikštystės savarankiškumą (iki 1657 vasališkai priklausė nuo ATR).
Olyvos taikos sutarties pirmasis puslapis (Lenkijos centrinis senųjų aktų archyvas Varšuvoje)
Olyvos taika baigtas daugiau kaip 50 metų trukęs ATR ir Švedijos dinastinis konfliktas. Švedai pasižadėjo grąžinti išvežtus iš Lenkijos ir LDK archyvus, bibliotekas, buvo paleisti karo belaisviai, paskelbta visuotinė amnestija, nustatyta laisva prekyba. Olyvos taika sustiprino Švedijos vyraujančią padėtį Baltijoje, bet naujų žemių ji neįgijo. Po sutarties pasirašymo ATR galėjo toliau sėkmingiau kariauti su Rusija.
415