Omaha (Òmaha), miestas Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinėje dalyje, Nebraskos valstijos rytuose, Misūrio upės dešiniajame krante.
Omaha
485 200 gyventojų (2022); didžiausias Nebraskos valstijos miestas.
Su Council Bluffsu (Misūrio kairiajame krante, Ajovos valstijoje; juos jungia tiltai) ir gretimais mažesniais miestais sudaro aglomeraciją (819 500 gyventojų, 2020). Upių uostas. Per Omahą eina Čikagos–Denverio geležinkelis ir plentas. Oro uostas (4,51 mln. keleivių, 2022).
Maisto (daugiausia mėsos, malimo; ConAgra Foods, Union Pacific Corporation ir kitų bendrovių įmonės), naftos perdirbimo, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos, elektrotechnikos, aukštųjų technologijų pramonė, spalvotoji metalurgija (švino lydymas), žemės ūkio mašinų, geležinkelio riedmenų gamyba.
Omahos apylinkėse auginami javai, veisiami galvijai. Omaha – vienas didžiausių pasaulyje galvijų prekybos centrų, didžiausias Jungtinių Amerikos Valstijų mėsos ir javų prekybos centras. Bankai, draudimo, telekomunikacijų, architektūros ir statybos, transporto bendrovių, įvairių korporacijų būstinės. Turizmas. Nebraskos (įkurtas 1908), katalikiškasis Creightono (įkurtas 1878), Nebraskos medicinos centro (įkurtas 1880), Grace’o (įkurtas 1943) universitetai.
Joslyno meno, Durhamo Vakarų paveldo muziejai, G. R. Fordo muziejus ir biblioteka, Bemiso šiuolaikinio meno centras (meno muziejus ir galerija), Omahos vaikų, istorijos El Museo Latino, Didžiųjų Lygumų juodaodžių istorijos, karo, geležinkelių ir kiti muziejai, A. Whitney meno galerija. Dramos, operos, kiti teatrai. Simfoninis orkestras. Planetariumas. Zoologijos, botanikos sodai. Prie Omahos yra Offutto karinių oro pajėgų bazė (nuo 1918); iki 1992 buvo dar ir Jungtinių Amerikos Valstijų strateginė karinių oro pajėgų vadavietė.
Omaha pradėjo kurtis 1854; miesto teisės nuo 1857. 1863 nuo Omahos pradėtas tiesti transkontinentinis geležinkelis iki Ramiojo vandenyno pakrantės. Iki 1867 Omaha buvo Nebraskos teritorijos centras.
2271
Lietuviai
1879 Omahoje įsikūrė pirmieji lietuviai. 1901 A. Bazaro iniciatyva įkurta pirmoji organizacija – Šv. Antano draugija. 1907 įkurta Šv. Antano parapija, 1909 – choras. Leistas laikraštis Vakarų varpas (1912). Iki I pasaulinio karo buvo įkurta: Draugystė broliškos pašalpos Šv. Antano iš Paduvos, Susivienijimo lietuvių Amerikoje kuopa, Tėvynės mylėtojų draugija, Socialistų kuopa, Susivienijimo lietuvių Romos katalikų Amerikoje kuopa, Šv. Rožančiaus draugija, Lietuvių ligoje pašalpinė draugija, Lietuvių klubas, Birutės dainorių ratelis, Teatrališkas ratelis, Šviesos draugija (knygoms skaityti ir platinti). Po I pasaulinio karo įkurtas Lietuvių piliečių klubas, Dramatiškas klubas. 1924 įkurta parapinė mokykla, 1949 – choras Rambynas (1954 dalyvavo Omahos 100 metų jubiliejaus minėjime, vadovai M. Leškis, B. Jonušas, A. Totila), tautinių šokių (vadovas M. Aukštuolis), scenos mėgėjų Šiaurės pašvaistė (vadovas G. Velička) grupė. 1949 įkurta lietuviška mokykla (su pertraukomis veikė iki 1967). 1971 įkurta tautinių šokių grupė Aušra (vadovės L. Antanėlienė ir G. Reškevičienė). 1975 Omahos lietuvių moterų klubo (įkurtas 1974) iniciatyva įkurta lietuvių šeštadieninė mokykla. 1950 08 įsteigta Lietuvių tremtinių bendruomenė, sporto klubas Lituanica, 1953 – JAV lietuvių bendruomenės apylinkė, ALT skyrius, 1954 – lietuvių karių veteranų sąjunga Ramovė. Veikia lietuvių skautų organizacija Neris. 1990 JAV lietuvių bendruomenės Omahos apylinkės pirmininkas A. Antanėlis organizavo parašų rinkimą Jungtinių Valstijų vyriausybei dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. 1991 06 Omahos Memorial parke surengtas trėmimo į Sibirą 50 metinių minėjimas. 1992 lietuvių ir anglų kalbomis pradėtas leisti laikraštis Balsas. 1996 05 pasirašyta Omahos ir Šiaulių susigiminiavusių miestų sutartis, 1997 Omahos Nebraskos ir Šiaulių universitetai keitėsi studentais. 1899 Omahoje gyveno apie 100, 1916 – apie 1400, 1918 – 840, 1953 – apie 900 lietuvių.
1580