omètai, Afrikos tautų (baditu, boroda, basketo, doko, dime, čara, gemu, gofa, haruro, konta, valiaita ir kiti) grupė. Gyvena Pietų Etiopijoje. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 1 milijoną ometų. Kaba omotų kalbomis. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys, yra musulmonų, dalis išlaikė tradicinius tikėjimus.
Svarbiausi verslai – ariamoji žemdirbystė (kviečiai, miežiai, soros, sorgai, vilnamedžiai, kavamedžiai), gyvulininkystė (galvijai, asilai, naminiai paukščiai), medžioklė, žvejyba, amatai (audimas, kalvystė, odų apdirbimas, puodininkystė).
Ometų visuomenės socialinis pagrindas – bendruomeninė, kastinė sistema (žinomos aukštuomenės, laisvųjų žemdirbių, belaisvių palikuonių, medžiotojų odininkų, kalvių, žynių kastos). Paplitusi mažoji šeima, leviratas, poliginija. Giminystė patrilinijinė.
14–16 amžiuje susikūrusios ometų kunigaikštystės ne kartą buvo priklausomos nuo Etiopijos imperijos. 18 amžiuje Gamo, Kučos, Kullo, Konto, Uolamo kunigaikštystės buvo prijungtos prie Kafos karalystės. 19 amžiaus pabaigoje visi ometų valstybiniai dariniai buvo prijungti prie Etiopijos.