Omsko sritis

Òmsko srits (Omskaja oblast) yra Rusijoje, Vakarų Sibiro pietuose. Pietuose ribojasi su Kazachija. Plotas 141 084 km². 1,96 mln. gyventojų (2018); gyvena daugiausia rusai (85 % srities gyventojų), yra kazachų (4,1 %), ukrainiečių (2,7 %), vokiečių (2,6 %), totorių, baltarusių (2010). Centras – Omskas (1,17 mln. gyventojų, 2018). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Tara (28,0), Isilkulis (22,9), Kalačinskas (22,7). Miesto gyventojų 68,7 % (2002). Gyventojų vidutinis tankis 13,8 žm./km². Omsko sritis suskirstyta į 31 rajoną. Sritis įkurta 1934.

Omsko sritis užima Vakarų Sibiro lygumos pietinę dalį, Išimo lygumos rytinę dalį ir Barabos žemumos vakarinį pakraštį. Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –20 °C, liepos 20 °C. Per metus iškrinta 300–400 mm kritulių. Didžiausios upės – Irtyšius su intakais Išimu, Ome, Tara. Daug ežerų (pietuose daugiausia druskingi, šiaurėje – gėli), didžiausi – Ikas, Tenisas, Saltaimas. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, šiaurėje – jauražemiai. Šiaurėje vyrauja taiga, pietuose – stepės, miškastepės. 24 % srities teritorijos užima miškai (daugiausia auga kedrai, eglės, kėniai, beržai, drebulės). Kasama smėlis, molis, mergelis, durpės. Tarpžemyninių raketų, kosminių laivų, dirbtinių Žemės palydovų, lėktuvų, žemės ūkio mašinų, sunkvežimių, lėktuvų variklių, pramonės įrenginių gamyba, naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, radijo technikos, chemijos (gumos, plastikų, lako, dažų, farmacijos) ir naftos chemijos, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė. Pramonės didžiausi centrai – Omskas, Kalačinskas, Isilkulis, Tara. Žemės ūkio naudmenys užima 48 % srities teritorijos, iš jų 64 % – ariamoji žemė. Auginama kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kukurūzai, linai, saulėgrąžos, bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Veisiama galvijai (šiaurėje), avys (pietuose), arkliai, kiaulės, ožkos, naminiai paukščiai, brangiakailiai žvėrys. Medžioklė. Bitininkystė. Per Omsko sritį eina Transsibiro magistralė. Svarbiausi plentai: Čeliabinskas–Kurganas–Petropavlovskas–Omskas–Novosibirskas, Omskas–Tiumenė–Jekaterinburgas, Omskas–Pavlodaras. Ust-Balyko–Omsko naftotiekis, Omsko–Novosibirsko naftos produktotiekis. Laivuojamas Irtyšius. Omsko upių uostas.

Lietuviai

Pirmieji lietuviai Omske – ištremti 1830–1831, 1863–1864 sukilimų dalyviai. Per I pasaulinį karą Omske gyveno evakuotų Lietuvos gyventojų, veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. 1918–20 lietuviai aktyviai dalyvavo Rusijos pilietinio karo įvykiuose. 1920 Omske buvo leidžiamas lietuvių savaitraštis. 1952 į Omsko sritį buvo atvežta politinių kalinių (apie 2500 žm.) iš vadinamųjų Smėlynų (rusiškai Peščianlag, Kazachija), 1953 vasarą (apie 1500 žm.) iš Olžeraso (Kemerovo sr.), 1953 rudenį (apie 2000 žm.) iš Dubravlago (Mordovija), vėliau iš Ozerlago (Irkutsko sr.) lagerių. Apie 10 % atvežtųjų sudarė lietuviai. Omsko srities lageriuose kalėjo A. Miškinis, J. Gražulis, A. Kučingis, B. Petrauskas, A. Dambrauskas, V. Zenkevičius, S. Andriuškevičius, A. T. Geniušas, V. Grabauskas, S. Žukaitis ir kiti. 1954 vasarą lietuviai įkūrė krepšinio komandą Žalgiris. 1992 02 Omsko srities lietuviai (dauguma jų buvę politiniai kaliniai ir jų palikuoniai) įkūrė Omsko lietuvių kultūros bendriją (pirmininkas J. Poškus). Veikia lietuviška skaitykla. 1920 Omske gyveno 814, 1991 – apie 500 lietuvių.

1077