Ona Miciūtė

Micitė Ona 1909 12 14Vilnius 1973 02 02Vilnius, lietuvių poetė, vertėja. 1932–37 Vilniaus universitete studijavo lenkų kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo literatūros leidiniuose Varsnos, Varpos. Dalyvavo Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugijos, Vilniaus lietuvių studentų sąjungos veikloje. 1939–41 dirbo Vilniaus radiofone, 1944–50 Lietuvių literatūros institute. NKVD suėmus vyrą buvo pašalinta iš Lietuvos rašytojų sąjungos ir atleista iš darbo. Pirmuosius dainiškosios intonacijos eilėraščius išspausdino 1929. Eilėraščių rinkinyje Žiburiai pelkėse (1938 ²2009) ir Slėnių paukščiai (1971) poetizuojama gamta, būdinga emocingi pakartojimai, impresionistinė stilistika, Vilniaus krašto socialiniai kontrastai, stoiško žmogaus pasaulėvaizdis savitai derinamas su moterišku naiviu tyrumu. O. Miciūtės pasaulėjauta ir poetika neoromantinė (neoromantizmas), jos kūryba artima S. Nėries poezijai. Parašė eilėraščių vaikams (rinkiniai Išdaigėlė 1959, Pavasarėlio puokštė 1969), pjesę Laimės dėžutė (1957), autobiografinę apysaką apie vaikystę Pirmoji šakelė (1972). Į lietuvių kalbą išvertė lenkų rašytojų J. Andrzejewskio, M. Dąbrowskos, J. Parandowskio ir kitų autorių kūrinių. Išleista O. Miciūtės eilėraščių rinktinė Rudens gėlės (1979).

2271