Pleirýtė-Vaidilùtė Ona, Vaidilùtė, tikr. Pleirytė-Puidienė 1882 08 30Mintauja (Latvija) 1936 01 23Kaunas, lietuvių rašytoja. Mokėsi Mintaujos vokiečių gimnazijoje, kapeliono J. Lindės-Dobilo paveikta įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą. 1909 Šveicarijoje studijavo pedagogiką, bendravo su J. Biliūnu. Dirbo laikraščio Vilniaus žinios redakcijoje. Buvo artima M. K. Čiurlionio aplinkai, dalyvavo Rusijos ir Lietuvos moterų suvažiavimuose. 1906–13 gyveno Šiauliuose, 1915–17 – Čeliabinske, nuo 1920 – Kaune. Bendradarbiavo laikraštyje Lietuvos žinios, dienraštyje Krašto balsas, žurnaluose Vaivorykštė, Skaitymai, Gairės, Krivulė. Apsakymuose, lyriniuose vaizdeliuose ir eilėraščiuose proza (rinkiniai Gyvenimo akordai 1921, Kada rauda siela 1922, Audroms siaučiant 1931) vaizduojamos moterys, kurių svajonės sudūžta susidūrusios su brutalia tikrove, politiniai neramumai, būdinga ilgesio poetizavimas, skriaudžiamojo melancholija, romantinis nihilizmas, liūdesys ir sentimentalumas. Romane Tėviškė (2 t. 1926–36) kronikos forma perteikiama Aušros laikų atmosfera, vaizduojama 20 a. pradžios turtėjančių valstiečių buitis, inteligentijos kultūrinė veikla, keliami nacionalinio judėjimo klausimai.
L: V. Kubilius Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė Vilnius 2003.
2271