ordinãcija (lot. ordinatio – sutvarkymas; paskyrimas), senovinė dvarų paveldėjimo sistema. Pagal ją žemės ūkio nuosavybę (dvarus) paveldėdavo tik didiko vyriausias sūnus. Toks savininkas vadintas ordinatu. Ordinacija dar vadinta majoratu.
Ordinaciniai dvarai negalėjo būti parduodami, įkeičiami už skolas.
Lietuvoje ordinacijos teisę 1579 iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro pirmieji gavo didikai Kristupas, Albrechtas ir Stanislovas Radvilos. Jiems nuosavybės teise priklausė Olyka, Nesvyžius, Myrius, Kleckas ir kitos vietovės. Netrukus Radvilų pavyzdžiu pasekė Sapiegos, Sanguškos, Zamoiskiai, Ostrogiškiai ir kiti didikai.
Ordinacijų sistema Lietuvoje pradėjo nykti 18 a. 9 dešimtmetyje.
-ordinatas; -ordinaciniai dvarai
2271