Òrknio sãlos (Orkney Islands), salynas Atlanto vandenyne, prie Škotijos šiaurinių krantų. Priklauso Didžiajai Britanijai, Škotijos Orknio sričiai. Apie 70 salų (apie 20 jų gyvenamos). Bendras plotas 992 km2. 22 200 gyventojų (2019), daugiausia škotų. Administracinis centras (ir uostas) – Kirkwallis (7400 gyventojų, 2019). Didžiausios salos (plotas km2): Mainlandas (461 km2; 75 % visų Orknio salų gyventojų), Hoy (137), Sanday (67), Westray (63), South Ronaldsay (53), Rousay (48), Stronsay (40). Salos susidariusios iš devono smiltainių ir juos dengiančių ledyninių nuogulų. Paviršiaus didžiausias aukštis 481 m (Hoy sala). Krantai daugiausia aukšti, statūs. Salose yra ežerų. Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Pievos, durpynai, viržynai, reti beržynai. Auginama avižos, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama avys, galvijai. Žvejyba. Viskio gamyba. Turizmas.

Hoy sala

Istorija

Žmonių gyventa nuo akmens amžiaus. Mainlando saloje yra Europoje vienas geriausiai išlikusių Skara Brae požeminių būstų kaimas, statytas 2000–1500 pr. Kr. (kartu su Maeshowe akmeninėmis piramidėmis ir kapavietėmis, Stennesso stovinčiais akmenimis ir megalitiniu Brodgaro žiedu 1999 UNESCO paskelbtas pasaulio paveldo vertybe).

7 a. atvyko keltų misionierių. 8 a. čia pasirodė vikingai. 9 a. jie salas kolonizavo, vėliau jas valdė Norvegija ir Danija. 1472 kaip kompensacija už nesumokėtą Škotijos karaliaus Jokūbo III nuotakos Danijos princesės Margaritos kraitį Orknio ir Šetlando salos atiteko Škotijai. Vėliau dar ilgai dėl Orknio salų bažnytinės jurisdikcijos ginčijosi Norvegijos ir Yorko arkivyskupai.

Pasibaigus I pasauliniam karui 1918 į Orknio salų giliavandenį Scapa Flow uostą atplukdytas Vokietijos karo laivynas (turėjo stovėti, kol bus išspręstas jo likimas), bet vokiečių jūreiviai čia jį paskandino.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką