Orleãno universitètas (pranc. Université d’Orléans), viena seniausių Prancūzijos ir Europos bei pasaulio aukštųjų mokyklų.

Struktūra ir veikla

Veikia (2023) 3 koležai (Gamtos mokslų, technologijų ir sveikatos, Humanitarinių mokslų, kalbų ir socialinių mokslų, Teisės, ekonomikos ir vadybos), 2 universitetinės mokyklos (Orleano fizioterapijos ir Orleano inžinerijos), 4 universitetiniai technologijų institutai (Orleano, Bourgesʼo, Chartresʼo, Indreʼs), Nacionalinis mokymo ir švietimo institutas, Gamtos mokslų observatorija, 5 doktorantūros mokyklos. Mokoma pagal 141 studijų programą. Apie 18 400 studentų (2023), 1200 dėstytojų (2021). Orleano universiteto miestelio teritorija nuo 2000 – pasaulio paveldo vertybė.

Orleano universiteto logotipas

Istorija

1230 Paryžiaus universitete uždraudus dėstyti romėnų teisę studentai buvo priversti ieškoti mokyklų už Paryžiaus ribų. 1235 popiežius Grigalius IX leido dėstyti teisę Orleane, mieste pradėjo steigtis teisės mokyklos. 1306 buvo įkurtas Orleano universitetas; steigėjas – popiežius Klemensas V. Iš pradžių veikė Kanonų, Civilinės ir Romėnų teisės fakultetai. Universitetas viduriniais amžiais buvo svarbus mokslo ir kultūros centras, kasmet jame studijavo apie 500 studentų iš Prancūzijos, Anglijos, Škotijos, Vokietijos. 1793 Konvento nutarimu Orleano universitetas uždarytas. 1808–1815 veikė kaip Imperatoriškojo universiteto (Paryžiaus universitetas) Filologijos ir Mokslų fakultetai. 1971 atkurtas La Source’o priemiestyje.

2011 veikė 4 fakultetai (Edukologijos, kūno kultūros ir sporto, Fizinių mokslų, Literatūros, kalbų ir humanitarinių mokslų, Teisės, ekonomikos ir vadybos), universitetinė Orleano politechnikos mokykla, 4 universitetiniai technologijų institutai, 2 doktorantūros mokyklos, buvo 16 000 studentų ir 1100 dėstytojų.

2015 Orleano universitetas tapo Leonardo da Vinci konsoliduoto universiteto (įsteigtas 2013) nariu.

Žymūs absolventai

Universitete studijavo T. A. d’Aubigné, G. Budé, P. de Fermat, Molière’as, J. Kalvinas, É. de La Boétie, J. de La Bruyère’as, Ch. Perrault, J. Reuchlinas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką