oro balionų čempionatas Birštone (2016)
óro baliònas, laisvasis aerostatas. Būna pilotuojami ir bepiločiai. Oro balioną sudaro kupolas, krepšys, degikliai, dujų balionai, kilimo ir leidimosi greičio reguliavimo, greito nusileidimo sistemos. Nedideli karšto oro balionų modeliai valdomi radijo bangomis. Oro balionų kupolai gaminami iš sintetinės medžiagos (nailono, poliesterio; poliesteriniai, palyginti su nailoniniais, yra atsparesni ultravioletiniams spinduliams, deformacijai, sunkiau pažeidžiami mikroorganizmų). Būna uždari arba atviri. Atvirieji kupolai turi angą kupolo apačioje arba vožtuvą dujoms išleisti. Pagal konstrukciją oro balionų kupolai yra kelių atmainų: N tipo (kupolo paviršius beveik plokščias, yra 24 arba 32 vertikalios apkrovos juostos), Z tipo (24 apkrovos juostos), O tipo (8 ar 12 vertikalių apkrovos juostų, yra labiau gaubti negu N ar Z tipo kupolai). Oro balionas su O tipo kupolu lengviau valdomas, dažniau naudojamas sportui. Sportinis GP tipo oro balionas yra pailgos formos, manevringas, saugus ir patogus.
Būna figūrinių oro balionų su stačiakampio gretasienio formos kupolais. Kupolų tūris dažniausiai 400–20 000 m3. Kelia nuo 1 iki 15–20 žmonių. Dažniausiai naudojami 2500 m3 tūrio oro balionai, skirti 3–4 žmonėms. Oro baliono keliamąją jėgą sukuria karštosios arba šaltosios dujos. Šaltosios dujos – helis, vandenilis arba jų mišinys. Jų sukurta santykinė keliamoji jėga yra apie 10 N/m3. Karštosios dujos gaunamos deginant propano ir butano dujas. Kupole esančių dujų temperatūra 40–120 °C aukštesnė už aplinkos, keliamoji jėga 2–3,5 N/m2. Oro baliono kilimo greitis 2–5 m/s, didžiausias pakilimo aukštis 53 km (2002, Japonija). Mišriųjų dujų oro baliono kupolas turi skirtingas ertmes (tūrius) skirtingoms nevienodos temperatūros dujoms. Karštųjų dujų oro baliono kupolas pirmiausia ventiliatoriumi pripildomas šalto oro, po to uždegamos dujos. Degikliai (vienas ar keli) pradžioje paverčia skystą propaną dujomis, kurios maišosi su oru.
oro balionas
Mišinys uždegamas, liepsna nukreipiama į kupolo vidų. Ruošiant oro balioną skrydžiui greito atkabinimo mechanizmas prilaiko prikabintą oro balioną. Visai paruošus balioną jis greitai atkabinamas nuo mašinos. Karšto oro balionų krepšiai gaminami iš natūralių medžiagų: nendrės vytelių, medienos ir odos. Krepšyje telpa įgula, keleiviai, visa reikalinga įranga. Skrydžio metu termometras matuoja aplinkos ir kupolo vidaus temperatūrą (svarbu neperkaitinti kupolo).
brolių J.‑É. ir J.‑M. de Montgolfier karšto oro baliono bandymai
Pirmąjį karšto oro balioną išrado broliai de Montgolfier ir pademonstravo 1783 06 04 Annonay (balionas pakilo į 1000 m aukštį ir nuskriejo apie 2 km). 1783 09 19 priešais Versalio rūmus pademonstravo baliono su pintine (joje buvo avis, gaidys ir antis) kilimą, 1783 11 21 išbandė 2200 m3 talpos balioną su geležine pakura (balionu pirmą kartą skrido žmonės).