òskai (lot. Osci, gr. Opikoi, Opikes), italikų gentys.
Nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos gyveno Pietų ir iš dalies Vidurio Italijoje. Kalbėjo oskų kalba. Buvo 3 grupės: šiaurinė (sabinai, pelignai), centrinė (kampanai, samnitai), pietinė (lukanai, lokrai).