osmosnis slgis (gr. ōsmos – postūmis, slėgimas), slėgio skirtumas abiejose puslaidės membranos pusėse, susidaręs dėl nevienodos tirpiklio koncentracijos ir skatinantis tirpiklio pernašą per membraną (osmosas). Osmosinis slėgis yra termodinaminis parametras, skaitine verte lygus slėgiui, kurį reikia sudaryti didesnės koncentracijos tirpalo pusėje osmosui sustabdyti. Jei sudaromas slėgis didesnis už osmosinį slėgį, pakinta osmoso kryptis, prasideda atvirkštinis osmosas (membraninis atskyrimas). Osmosinis slėgis priklauso nuo ištirpusios medžiagos molekulinės koncentracijos ir temperatūros. Osmosinis slėgis išreiškiamas van’t Hoffo lygtimi, sudaryta remiantis analogija tarp tirpalo osmosinio slėgio ir tokios pat molinės koncentracijos idealiųjų dujų slėgio. Praskiestuose nedisocijuotų medžiagų tirpaluose osmosiniui slėgiui (π) apskaičiuoti gerai tinka idealiųjų dujų lygtis π = cRT; čia R – molinė dujų konstanta, T – termodinaminė temperatūra, c – molekulinė koncentracija. Osmosinis slėgis nustatomas osmometru, statiniu ir dinaminiu būdu. Statiniu būdu osmosinis slėgis nustatomas matuojant osmometro vamzdeliuose skysčio stulpelių aukščių skirtumą tarp tirpalo ir tirpiklio, dinaminiu – matuojant tirpiklio įsiurbimo ir išstūmimo greičius osmometro indelyje esant įvairiam pertekliniam slėgiui. Osmometre būna celofaninės, plastikinės, keraminės arba stiklinės membranos.
Eksperimentiškai osmosinį slėgį pirmasis nustatė Wilhelmas Friedrichas Philippas Pfefferis (Vokietija) 1877.
2509