ostrakizmas

ostrakzmas (gr. ostrakismos < ostrakon – šukė), senovės Atėnuose ir kituose graikų poliuose tautos susirinkimo (eklesijos) balsavimas prieš įtakingiausius piliečius.

Vykdavo ant molinių šukių užrašant teisiamojo vardą. Dėl ostrakizmo reikalingumo eklesijoje būdavo sprendžiama kasmet per šeštąją pritaniją (50 narių (iš 500) kadencija, trunkanti 1/10 visos tarybos metinės kadencijos). Jei ostrakizmui būdavo pritariama, balsavimas, stebint archontams, vykdavo per aštuntąją pritaniją. Asmens vardui pasikartojus bent 6000 kartų, teisiamasis per 10 dienų turėdavo išvykti iš Atėnų ir gyventi tremtyje 10 metų. Ostrakizmas nelemdavo turto konfiskavimo ar pilietinių teisių atėmimo. Ypatingomis aplinkybėmis tautos susirinkimas galėdavo paskelbti amnestiją ir šiuo būdu ištremtiems piliečiams leisti grįžti (480 pr. Kr. per Persijos valdovo Kserkso I karo žygį į Graikiją į Atėnus leista grįžti 484 ištremtam Kimonui ir 482 ištremtam Aristidui). Aristotelis ostrakizmo įvedimą priskyrė Kleisteniui, kuris 508 ar 507 pr. Kr. Atėnuose įtvirtino demokratinę santvarką.

ostrakizmui naudojamos šukės (482 pr. Kr., Senovės agoros muziejus Atėnuose)

Pirmasis žinomas ostrakizmas vyko 487 pr. Kr. (prieš Hiparchą, ištremto tirono Hipijo giminaitį), paskutinis – 417 pr. Kr. (prieš demagogą Hiperbolą). 5 a. pr. Kr. Atėnuose ostrakizmas buvo naudojamasi grupuočių politinėje kovoje. 4 a. pr. Kr. ostrakizmo įstatymas galiojo, bet praktiškai nebuvo pritaikytas.

Ostrakizmas dar buvo taikomas Arge, Megaroje, Milete; Sirakūzuose toks balsavimas buvo vadinamas petalizmu (teisiamojo vardas buvo rašomas ant alyvmedžio lapų – graikų kalba petala).

879

-petalizmas