Ostróda (Ostrudà), miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į pietvakarius nuo Olsztyno; apskrities centras.
32 052 gyventojai (2021).
Ostróda įsikūrusi prie Dravantos ežero ir per jį tekančios Dravantos upės. Per Ostródą eina Olsztyno–Iławos geležinkelis ir plentas; plentai į Elbingą, Olsztyneką, Brodnicą.
Žemės ūkio technikos remonto įmonė, jachtų statykla, valčių gamybos įmonės (didžiausios Lenkijoje), maisto (daugiausia mėsos), medienos apdirbimo (lentpjūvė, biuro baldų, vasarnamių gamyba) pramonė.
Ostróda – vienas didžiausių Mozūrijos ežeryno turizmo ir vandens sporto centrų; Ostródos–Elbingo laivybos kelio (Elbingo kanalu) svarbiausia prieplauka (apie 40 000 keleivių per metus), jachtų uostas, paplūdimiai. Muziejus; galerijos. Vasarą daug kultūros ir sporto renginių.
Architektūra
Vokiečių ordino gotikinės pilies liekanos (1349–70, atstatyta po 1788). Bažnyčios: klasicistinė Šv. Dominyko Savio (1802, gotikinis bokštas, 1330–51), neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo (1857, bokštas, 1912) su Pieta (14 a.). Bismarcko bokštas (perstatytas 19 ir 20 a.).
Istorija
Miesto pradžia – prūsų gyvenvietė ir greta jos apie 1270 pradėta statyti Vokiečių ordino pilis. Miesto teisės nuo 1328 (vokiečių vadinta Osterode). Nuo 1340 komtūrijos centras, svarbus amatų ir prekybos miestas (prekiauta su Mazovija).
Po 1410 Žalgirio mūšio Osterodę buvo užėmusi Jogailos kariuomenė. Nuo 1440 Osterodė priklausė Prūsijos sąjungai. Po Trylikos metų karo 1466 liko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1657 – Brandenburgui, nuo 1701 – Prūsijos karalystei (Rytų Prūsijos provincijai).
1852 iškasus Elbingo kanalą ir 1872 iki Osterodės nutiesus geležinkelį miesto plėtra paspartėjo.
Po Tautų Sąjungos 1920 surengto plebiscito liko Vokietijai.
Per II pasaulinį karą buvo sugriauta 70 % miesto pastatų. Po karo 1945 Ostróda atiteko Lenkijai; miesto gyventojai vokiečiai buvo iškelti į Vokietiją. Atstatyta.
19 a.–1975 ir nuo 1999 Ostróda – apskrities centras.
2271
Osterode; -Osterrode