Ostrowiec Świętokrzyski (Šveñtojo Krỹžiaus Ostròvecas), miestas Lenkijos pietrytinėje dalyje, Šventojo Kryžiaus vaivadijoje, į rytus nuo Kielcų; apskrities centras.
64 796 gyventojai (2021).
Ostrowiec Świętokrzyski įsikūręs prie Kamiennos upės (Vyslos intakas). Per Ostrowiec Świętokrzyski eina Skarżysko‑Kamiennos–Stalowa Wolos geležinkelis, Radomo–Rzeszówo plentas.
Juodoji metalurgija (Huta Ostrowiec SA įmonės), plieninių konstrukcijų, mašinų ir jų dalių gamyba, statybinų medžiagų, elektrotechnikos, siuvimo, maisto (cukraus, pieno, malimo, vaisių ir daržovių), trikotažo, poligrafijos pramonė. Dailieji audimo amatai.
Aukštoji verslo mokykla. Istorijos ir archeologijos muziejus (jam priklauso Krzemionkų archeologinio rezervato skyrius; 9 km į šiaurės rytus nuo Ostrowiec Świętokrzyski). Miesto teatras. Biblioteka.
Architektūra
Vidurinių amžių senamiesčio viduryje – kvadratinė turgaus aikštė. Bažnyčios: vėlyvojo baroko Šv. vyskupo Stanislovo (1700–41, navos išplėstos 1904), neorenesansinė Šv. arkangelo Mykolo (1924–1938, architektai S. Szylleris, W. Kononowiczius; panaudota 1644 bažnyčios liekanos), medinė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1932, architektas T. Rekwirowiczius).
Istorija
Viduriniais amžiais kaimas (paminėtas 14 a.). Miesto teisės nuo 1613 ar 1620 (vadintas Ostrowiecu). Buvo Ostrogiškių, Wiśniowieckių, Łubieńskių ir kitų bajorų šeimų nuosavybė.
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo atiteko Austrijai, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei).
19 a. pradžioje miesto apylinkėse radus akmens anglių ir geležies rūdos sparčiai plėtota kasyba ir metalurgija (19 a. antroje pusėje čia veikė antra pagal dydį Lenkijos karalystėje aukštakrosnė). 1885 iki Ostrowiec Świętokrzyski nutiestas geležinkelis.
Per 1905–07 revoliuciją Lenkijos socialistų partijos iniciatyva mieste sukurta vadinamoji Ostrowieco respublika.
Nuo 20 a. antrojo dešimtmečio miestas vadintas Ostrowiec Kielecki, 1937 pavadintas dabartiniu vardu. 4 dešimtmetyje toliau sparčiai plėtota pramonė.
Per II pasaulinį karą 1941–43 buvo getas (kalinta 16 000 žydų; 11 000 išvežta į Treblinkos mirties stovyklą, 2000 sušaudyta), 1943–44 priverstinio darbo stovykla (kalinti 3000 žydų iš likviduoto geto; dauguma išvežti į Osvencimą).
Nuo 1999 – apskrities centras.
2271
Švento Kryžiaus Ostrovecas; Ostrovecas