Ostrzeszów (Ostšèšuvas), miestas Lenkijos pietvakarinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Didžiosios Lenkijos Ostruvo; apskrities centras.

14 036 gyventojai (2021). Per Ostrzeszówą eina Poznanės–Katowicų geležinkelis ir plentas. Elektros mašinų gamyba, buitinės chemijos, keramikos, baldų, maisto, siuvimo pramonės įmonės. Amatai. 2 bibliotekos. Krašto muziejus. Ostrzeszówo apylinkėse – miškai, yra gamtos rezervatų. Turizmas.

Architektūra

Pilies griuvėsiai (apytiksliai 14 a. vidurys, perstatyta 1660). Bažnyčios: gotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (apie 1337, nava, 15 a., perstatyta 1623) su renesansine polichromija, medinė Šv. Mikalojaus (1758). Bernardinų vienuolyno ansamblis: barokinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1680–1740) su barokine polichromija (1740), vienuolyno pastatai (apie 1660–1755), Šv. Tado Judo koplyčia (1780).

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1283, tuomet jau turėjo miesto teises, buvo amatų ir prekybos centras (stovėjo prie Vroclavo–Kaliszo–Torunės prekybos kelio). 14 a. pastatyta pilis, Ostrzeszówas apjuostas mūro sienomis. Nuo 1396 karališkasis miestas. 16–18 a. seniūnijos centras, čia posėdžiaudavo žemės teismai. Per vadinamąjį Tvaną 1655 sugriautas Švedijos kariuomenės, smuko. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 atiteko Prūsijos karalystei (vokiečių vadintas Schildbergu). 19 a. pradėta plėtoti keramikos ir maisto pramonė. 1875 iki Ostrzeszówo nutiestas geležinkelis. Ostrzeszówo gyventojai dalyvavo 1918–19 Poznanės sukilime. Per II pasaulinį karą 1939–45 aneksuotas Vokietijos, Ostrzeszówe veikė lenkų, norvegų ir Sąjungininkų karo belaisvių stovykla (iš viso kalėjo apie 125 000 belaisvių). 15 a.–1932, 1954–75 ir nuo 1999 Ostrzeszówas – apskrities centras.

2271

Schildberg

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką